Rašo Aušra Bučytė, Lietuva

Kas yra demokratija?

Kartais taip norisi kieno nors paklausti, kas yra demokratija? Žinau galiu gauti ir paprasčiausią atsakymą apsilankyti wikipedijoje ir ten paprastais žodžiais perskaityti apie kažkokią valdymo formą kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui....Bet ką daryti jei manęs toks iš esmės suprantamas atsakymas netenkina? Ką daryti jei man kyla klausimų?

Platonas rašė apie gerovės valstybę. Vėliau šie žodžiai buvo minimi ir Kanto, Hegelio, kitų autoritetingų filosofų, politikų, veikėjų. Tačiau kurdamas savo gerovės valstybės viziją, Platonas kažkodėl nemanė kad tai būtų įmanoma padaryti demokratijos sąlygomis. Žinoma tai galima paaiškinti vėlgi istoriškai, prisimenant jog tuometinė Atėnų valstybė, neturėjo sukaupusi jokios demokratinės praktikos. Ir aš su tuo netgi sutikčiau. Tačiau aš niekaip nesuprantu, kodėl praėjus net ir tūkstančiui metų nuo antikinės demokratijos sukūrimo, tobulinimo, pradėjus kurtis dabartinės valstybėms, žymiausių mokslininkų, filosofų tarpe demokratijos šalininkų nėra tiek jau daug. Paskutinių šimtmečių mąstytojai šią valdymo formą palygina su išsigimimu, despotizmu. Galbūt tik praėjusiame amžiuje ji vadinama šiek tiek švelniau, tačiau vis dar laikomasi nuomonės, kad demokratija ir jos išsakomi tikslai nesutampa.

Pirmą ir didžiausią nesutapimą galima išskirti jog Demokratija atstovauja daugumą, o visi šalies piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Dalyvaujančių skaičių apriboja rinkimai. Piliečiai kuria politines partijas (kol kas tai demokratiška), dalyvauja mano minėtuose rinkimuose (čia taip pat viskas dar gerai) yra išrenkami į valstybines institucijas. Štai čia, anot mąstytojų, demokratija ir pradeda nykti. Jie teigia kad išrinktieji demokratiškai visgi sudaro mažumą. Negana to, ta mažuma dažnai pamiršta savo pažadus, ir būdama privilegijuota pradeda įsijausti į naują vaidmenį. Piliečių norai dalijami per pusę: pagal galimybes į išsprendžiamus, ir ne. Taigi kritika, atsiranda dėl to, jog jei pritarsime, kad demokratiją yra daugumos valdžia tai kaip ją gali atstovauti mažuma? Žinoma yra daug niuansų, tokių kaip institucijos, sprendimų priėmimo galimybės, kurios pateisina visus neatitikimus. Taip pat ginant demokratiją galime sakyti jog ji privalo (kalbant apie šių laikų pasaulį) užtikrinti ir užtikrina! lygias piliečių, pasirinkimo, spaudos teises, laisves.

Tačiau klausimas taip ir lieka neatsakytas: kodėl dauguma žymių mąstytojų demokratiją vis vien peikia? Ir kodėl ji vis dėlto pasaulyje yra vyraujanti valdymo forma? Galbūt problemą dėl pirmos minties galima išspręsti visai paprastai, suformuojant kitokį, tikslesnį apibrėžimą? O dėl vyraujančios formos, galime prisiminti seną patarlę: „iš visų blogybių renkuosi geriausią“. Nesu demokratijos priešininkė, tačiau sutinku kad ji nėra ideali. Ir jei visos kitos valdymo formos yra blogesnės, tada ir pasirinkimas lieka tik vienas,

Sėkla - Raul Seixas, Brazilija

Raul Santos Seixas, 1945 – 1989m.
“Kiekvienas žmogus yra žvaigždė”

Jis nebuvo šventas, toli gražu. Visi žinojo jo didelę problemą dėl alkoholizmo ir narkotikų vartojimo... būtent dėl to jis ir mirė. Bet Raulas paliko mintis, kurios iki šiandienos liečia daugelį žmonių, nuo jaunuolių iki senelių, dažnai pažadindamos jų dvasias.

Raulas Seixas buvo garsus kompozitorius ir dainininkas, kurį daugelis pripažįsta kaip liaudies pranašu.

Jis buvo genijus, su tokiu genialumu, kurį visi suprasdavo. Paprastumas, ironija ir humoras buvo jo žaliavos.

Yra neteisinga kalbėti apie Raulą būtuoju laiku, nes tie žodžiai jo dainose atneša tiesas ir ieškojimus, kurie buvo, yra ir bus aktualūs.

Jo kūryba yra tokia geniali, kad kiekviename gyvenimo laikotarpyje ji pasirodo kitaip ir atneša kitą žinią... yra gyva kūryba, kur galime ieškoti patarimų visada, kai mums reikia. Aš asmeniškai, visada kai išgyvenu kažkokią krizę, klausau Raulą Seixą.

Žaisdamas su Rokenrolu ir braziliška liaudies muzika, dažnai jas sumaišydamas, kūrė dainas, kurias iki šiol minia žmonių dainuoja.

Jo dainos buvo pilnos kasdienybių ir gilių gyvenimo temų, skatindamos ieškoti savo tikrasį “AŠ” ir susipriešindamos prieš neracionalus įpročių ir minčių kartojimus. Stipriai kovodamos prieš konformizmą ir be baimės nusikreipdamos į tikrasią laimę.

Dažnai tai liesdavo politiką. Raulas visada turėjo daug problemų su cenzūra (tais laikais Brazilijoje buvo militarinė diktatūra). Ir po to kai išleido albumą “Alternatyvi visuomenė” buvo netgi areštuotas ir kankintas. Valdžia liepė išvažiuoti iš šalies ir per kiek laiko jis gyveno JAV.

Kai viskas truputį nusiramino jis sugrižo į Braziliją. Bet vis tiek cenzūra visada labai griežtai žiūrėdavo į jo kūrinius.

Misticizmas irgi visada palidėjo Raulo kūrybą, ypač nuo tada, kai susipažino Paulo Coelho (šiandien garsiausias Brazilijos rašytojas). Jie tapo geriais draugais ir pradėjo kartu kurti dainas, pilnos gilumo ir gyvenimo paslapčių, kurios tapo himnais daugeliui. Pavyzdžiui yra daina „Gita”, kurią jie sukūrė 1974 metais. Kūrti šią dainą jie ieškojo įkvėpimo viename iš svarbiausių hinduizmo šventraščių „Bhagavad Gitã“ (Dieviškoji giesmė).

Paulo Coelho vieną kartą pasakė: „Raulas Seixas nėra praeitis, o dabartis!Ateitis!”

Apačioje rašysiu keletą jo dainų dalių, kad truputį suvoktumėte ką “Gražuolis Beprotis” norėjo mums perduoti:

“Alternatyvi Visuomenė”

Kompozitoriai: Paulo Coelho ir Raul Seixas

„Jei aš noriu, ir tu taip pat, nusiprausti su skrybėle, arba laukti Kalėdų senelio, ar diskutuoti apie Karlą Gardelą, tai eik! Daryk viską ko tu nori, nes viskas yra Įstatymo!

Kiekvienas žmogus yra žvaigždė

Valio! Valio Alternatyviai Visuomenei...“

„Gita“

Kompozitoriai: Raul Seixas ir Paulo Coelho

„Aš esu žvaigždžių šviesa, aš esu mėnulio spalva, aš esu gyvenimo dalykai, as esu ta baimė mylėti...

Aš esu, aš buvau, aš einu...

Gita! Gita! Gita!

Aš esu žvakė, kuri užsidega; aš esu šviesa, kuri užgesta; aš esu kalno paskutinė riba; Aš esu viskas ir niekas... Aš esu pradžia, pabaiga ir vidurys...“

„Visatos sodininkas“

Kompozitoriai: Raul Seixas ir Marcelo Nova

„Nežinau kodėl gimiau kad norėčiau padėti, kad norėčiau pataisyti tai, ko negalima...

Aš visada bandau nukirpti kito plaukus, ir visada bandau pakeisti traukinio kryptį.

Vakare mano kambario šviesos nenoriu užgesinti, kad tu nenukristum nuo laiptų, kai atvyksi.

Visos visatos sodininkas aš esu...“

„Pabandyk dar karta!“

Kompozitoriai: Raul Seixas, Paulo Coelho ir Marcelo Motta

„Norėk! Užtenka būti nuoširdžiam ir giliai troškti, Tu sugebėsi pakeisti pasaulį, eik!!!

Pabandyk dar kartą! Ir nesakyk, kad pasiekti yra neįmanoma, juk iš kovų susidaro gyvenimas,

Tu turi dvi kojas ir gali pereiti tiltus!

Davai! pabandyk dar kartą!...“

„Vaikščiojantė Metamorfozė“

Kompozitorius: Raul Seixas

„Aš noriu dabar pasakyti visišką priešingybę, nei ką pasakiau ankščiau,

Man geriau būti šita „vaikščiojanti metamorfozė“ nei turėti tą seną susiformuotą nuomonę apie viską... apie kas yra meilė, apie tai, kas nei nežinau ar esu.

Jei šiandien esu žvaigždė rytoj jau užgesiu; jei šiandien nekenčiu tavęs, rytoj turėsiu tau meilę...

Yra nuobodu pasiekti tikslą labai greitai, aš noriu gyventi šitoje „vaikščiojančioje metamorfozėje“,

negu turėti tą seną susiformuotą nuomonę apie viską...“

„Gražuolis Beprotis”

Kompozitorius: Raul Seixas

„Kol tu pasistengi būti normalus vaikinukas ir daryti viską vienodai, aš čia iš mano pusės bandau išmokti būti bepročiu, visišku bepročiu, tikroje beprotybėje...

Kontroliuodamas mano beprotybę, sumaišydamas su mano sąmoningumu,

aš tapsiu būtinai Gražuoliu bepročiu...“

P.s.: po šios dainos daugelis fanų pradėjo Raulas pavadinti Gražuoliu bepročiu, ir jis labai patenkintas priimdavo šią pravardę, juk sakė, kad visą gyvenimą laikė visokius egzaminus, kad tokiu būtų,

Su didele pagarba šiam žmogui, kuris labai įtakojo ir įtakoja mane,
Vladas Bartochevis

Moterų diena

Šiuo metu 16 žmonių susidaro Kablelio komanda, tarp jų 11 yra moterų. Ir esu labai patenkintas tuo, nes visada tikėjau, kad moterų lūpos ir rankos yra gyvenimo prasmių šaltiniai.
Kuo daugiau moterys užims vietos pasaulyje, tuo mažiau vietos liks sprendimams, kurie nevežia į grožį ir į laimę,

Vladas Bartochevis