Šiuo metu 16 žmonių susidaro Kablelio komanda, tarp jų 11 yra moterų. Ir esu labai patenkintas tuo, nes visada tikėjau, kad moterų lūpos ir rankos yra gyvenimo prasmių šaltiniai.
Kuo daugiau moterys užims vietos pasaulyje, tuo mažiau vietos liks sprendimams, kurie nevežia į grožį ir į laimę,
Vladas Bartochevis
2009-03-08
2009-03-07
KABLELIAI - Vaikai augina vaikus
Rašo Kristina Survilaitė, Lietuva
Evos straipsnis privertė mane susimąstyti.
Jau įprastas reiškinys tapo žurnalų antraštės, skelbiančios apie paauglių nėštumą. Vieną kartą pavarčiau paauglėms skirtą žurnalą „panelė“. Ten mergaitė 14 ar 15 metų, tiksliai nepamenu, dalijosi savo patirtimi. Ji labai atvirai kalbėjo apie savo lytinius santykius, iki smulkmenų juos aprašė. Žinoma, tapo nėščia, jos vaikinas ją vedė, bet man ši istorija kažkodėl nepasirodė panaši į pasaką.
Kiek pamenu, mano sesers draugė pagimdė būdama 17 metų (jos dukrai dabar 19 metų), pusbrolio draugė – 16 metų (jos dukrai dabar 15 metų), todėl ši problema mūsų visuomenėje gyvuoja jau labai seniai. Kažkodėl esam kuklūs, ir raustam, kai reikia su vaikais kalbėti apie lytinį švietimą, bet kai sužinom, kad vaikas laukiasi, prasideda isterija, ašaros ir kaltinimas visų aplinkinių, tik ne savęs.
Internetu naudojasi didžioji dauguma paauglių, bet nežino, nuo ko moteris pastoja, siunčia laiškus į žurnalus, klausdamos, ar nepastos nuo bučinio ar oralinio sekso. Tai tik parodo, kad lytinis švietimas Lietuvoje yra skurdus.
Kartą teko matyti A.Čekuolio laidą apie lytinį švietimą Olandijoje. Ten visiškai atvirai kalbama apie lytinius santykius ir šeimos planavimą nuo labai ankstyvo amžiaus, todėl šeimos yra tvirtos, skyrybų skaičius labai mažas ir vaikų susilaukia suaugę žmonės.
Jei vietoj straipsnių, kuriuose aprašomi paauglių nėštumai, atsirastų straipsniai, skelbiantys iš kur atsiranda vaikai, kaip reikia apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, kokia atsakomybė yra auginti vaiką, tai nereikėtų
Rašo N'cok Lama, Bisau Gvinėja/Portugalija
Taip, mano miela drauge Eva, sutinku visiškai su Tavimi.
Mano praeitos savaites tekstas "statulų visuomenė" norėjau būtent šaukti visą atsakomybę mums visiems, jei nieko nedarome. Čia kalbant apie vaikus – jei tėvai netūri laiko savo vaikams – kunigai ir mokytojai irgi netūrės.
Tėvai išeina į gatves sakydami, kad mano vaikas neturi knygų, mano vaikas neturi kompiuterio, bet gal tas vaikas tik laukia demėsio.
Tai kai kunigas kalba, visi sako, kad tos kalbos jau vargina. Mokytojas bando vieną, dvi, tris kartus ir tenka pasiduoti, nes jis netiki pinigų, o Edu-care – bandyti ištraukti kažką iš kiekvieno vaiko, kviesdamas į brendimą.
Mums reikia tikrai kažką padaryti, nebijoti kalbėti, kalbėti apie viską. Mums reikia mokyti vaikus, kad seksas ne žaidimas, o rimtas dalykas, iš kur galima atsirasti naujas žmogus, kuris staigai reikalaus, kad pasidalintų savo žaisliukus,
Rašo Vladas Bartochevis, Brazilija/Lietuva
Visada buvau įsitikinęs, kad visuomenė negali palikti tik tėvų rankose vertybių teikimą, nes šitaip galime tik laukti, kad tėvai tūrėtų pakankamai samoningumą ir sažiningumą auklėti savo vaikus. Tačiau matome, kad daugelyje šeimų meilė ir pagarba yra reti dalykai.
Visada buvau įsitikinęs, kad mokyklos turi ne tik mokyti suskaičiavimus ir teorijas, bet ir parodyti gyvenimo kelius ir pavojus.
Daugelis bijo, kad toks dalykas mokykloje kaip “Moralės mokymas“ galėtų tapti valstybės priemone formatuoti žmonių asmenybes. Tai gali būti, bet už tai visuomenei reikia atdžiai žiūrėti, kad tikslai būtų mintys iir širdys laisvos, jautrios ir atsakingos.
Pavyzdžiui, aš nebūčiau už mokyklą, kuri tūrėtų tik katalikų ar tik budistų mokymo. Tačiau pritarčiau visiškai tą mokyklą, kuri bandytų neutraliai pateikti žinias apie visas religijas.
Čia tik minėjau religiją pavyzdžiui. Aš su tuo noriu pasakyti, kad mokykla neturi parodyti vieną kelią, bet pateikti pakankamai samoningumą, kad būtų įmanomą pasirinkti. Nes tik samoningas žmogus gali iš tikrujų būti laisvas, nes gali iš tikrujų atsakyti už savo veiksmus,
Nietszche's Nihilizmas praktikoje
Rašo Pedro Ivo(Hadenes), Brazilija
(Kai rašiau šį tekstą pagrindinė tema buvo okultizmas, bet paskui pastebėjau, kaip ir kiti pastebėjo, kad jame yra tokia filosofija, kuria turėtų būti pritaikyta kiekvieno žmogaus kasdienybėje, visuose gyvenimo sektoriuose – politikos, ekonomikos, šeimos ir religijos.)
Okultizmo esmė - Buvimas ir Gamta ne du dalykai, o vienas. Tad nebuvimas, „Aš pats “ menkinimas, antgamtiškių Tikrovių atskirimai – yra prieš tai, kas natūralu.
Nes viskas kas egzistuoja ir kažkokiu būdu atsiskleidžia – mintimis, kosmiškai, fiziškai – nėra nei Po nei Virš Gamtos, nes viskas yra Visumos ir Nieko dalis.
Visuma yra Visatos struktūra liečiamu ir matomu pavidalu. Niekas yra ta Visatos dalis, kurios nesimato ir nesiliečia, yra tai energija, kuri yra tarp planetų ir tikrovių, kurios dažniausiai nesuvokiame, ir kai ji apsireiškia per vieną sekundės akimirką – elgiamės kaip su atgamtišku reiškiniu.
Aš atskiriu nihilizmą į dvi dalis: negatyvus ir pozityvus.
Negatyvus nihilizmas yra tas, kuriame Žmonija prisiriša prie kažkokių idealų, kad išgyventų. Kur žmonės aklai bando veikti pagal nubrėžtą moralę, tam, kad pasiektų aukštesnį pasaulį, net nežinodama ar iš tikrųjų tas kitas pasaulis egzistuoja, ar ne, bet tai daro, nes dauguma daro.
Kadangi Nihilizmas ateina iš lotynų kalbos nihil(niekas), čia „niekas” yra negatyvus, nes čia neigia „Aš esu“, neigia Gamtą. Tai yra - egzistuoti neegzistuodamas. Nežiūri į asmeninius norus, žudo idealus be klausimų ir aiškinimų. Išleidžia gyvenimišką, kosmišką energiją už tai, kas neatneš jokios naudos, tik žudo savo Laisvę ir Valią.
Pozityvus Nihilizmas, ar kaip Nietszche sakydavo: „Aktyvus Nihilizmas”, yra beveik tai, ką pasakė šis filosofas, bet ir pridedu mano Okultizmo požiūrį.
Čia Nihilizmas apima pilnai „Nieko“ supratimą, bet ir galų gale jis yra Viskas. Nes jame neigiama visą standartizuotą moralę ir bandoma nukreipti visas jėgas į Kūrybą ir į Chaosą.
Kūryba čia yra paneigti taisykles, kurios veža prie standartizuotos egzistencijos, ir sugrįžti į save, pabusti, ar kaip sakau: Dvasios persikėlimas. Taip bandydama atnešti atgal vieną iš mūsų epochų, kurioje bandė suprasti, kad Žmogus yra pasaulio centras, o ne esame kažkokiuose kosmų šachmatuose, kuriuos žaidžia kažkokia būtybė.
Čia yra už tai, kad būtume laisvi ir mąstytume ir veiktume pagal Meilės Valią. Neprisirišti nei prie vienos išorinės racionalios virvės, kuri panaikina bet kokią gyvenimo prasmę.
Atnešti naują Erą – Aš pats Era.
Štai Chaosas ir Kūryba: sunaikinti visas materialines ir dvasines piktožoles, kurios atnešė tiek daug blogių Žmonijai iki šiol. Chaosas, kuris atneštų gyvenimui - Niekas. Kreipti visas jėgas sunaikinti visas standartizuotas idėjas, kurios dar yra mintyse, ir tada pasekmė bus Kūryba. Taip sukurti naują vidinę tvarką, tapdamas Gyva Šventykla, atnešti gyvenimui Meilės Valią, be virvių ar pančių, be blogų pasekmių sau ir kitiems, tapti Egzistencijos Švyturiu,
(Kai rašiau šį tekstą pagrindinė tema buvo okultizmas, bet paskui pastebėjau, kaip ir kiti pastebėjo, kad jame yra tokia filosofija, kuria turėtų būti pritaikyta kiekvieno žmogaus kasdienybėje, visuose gyvenimo sektoriuose – politikos, ekonomikos, šeimos ir religijos.)
Okultizmo esmė - Buvimas ir Gamta ne du dalykai, o vienas. Tad nebuvimas, „Aš pats “ menkinimas, antgamtiškių Tikrovių atskirimai – yra prieš tai, kas natūralu.
Nes viskas kas egzistuoja ir kažkokiu būdu atsiskleidžia – mintimis, kosmiškai, fiziškai – nėra nei Po nei Virš Gamtos, nes viskas yra Visumos ir Nieko dalis.
Visuma yra Visatos struktūra liečiamu ir matomu pavidalu. Niekas yra ta Visatos dalis, kurios nesimato ir nesiliečia, yra tai energija, kuri yra tarp planetų ir tikrovių, kurios dažniausiai nesuvokiame, ir kai ji apsireiškia per vieną sekundės akimirką – elgiamės kaip su atgamtišku reiškiniu.
Aš atskiriu nihilizmą į dvi dalis: negatyvus ir pozityvus.
Negatyvus nihilizmas yra tas, kuriame Žmonija prisiriša prie kažkokių idealų, kad išgyventų. Kur žmonės aklai bando veikti pagal nubrėžtą moralę, tam, kad pasiektų aukštesnį pasaulį, net nežinodama ar iš tikrųjų tas kitas pasaulis egzistuoja, ar ne, bet tai daro, nes dauguma daro.
Kadangi Nihilizmas ateina iš lotynų kalbos nihil(niekas), čia „niekas” yra negatyvus, nes čia neigia „Aš esu“, neigia Gamtą. Tai yra - egzistuoti neegzistuodamas. Nežiūri į asmeninius norus, žudo idealus be klausimų ir aiškinimų. Išleidžia gyvenimišką, kosmišką energiją už tai, kas neatneš jokios naudos, tik žudo savo Laisvę ir Valią.
Pozityvus Nihilizmas, ar kaip Nietszche sakydavo: „Aktyvus Nihilizmas”, yra beveik tai, ką pasakė šis filosofas, bet ir pridedu mano Okultizmo požiūrį.
Čia Nihilizmas apima pilnai „Nieko“ supratimą, bet ir galų gale jis yra Viskas. Nes jame neigiama visą standartizuotą moralę ir bandoma nukreipti visas jėgas į Kūrybą ir į Chaosą.
Kūryba čia yra paneigti taisykles, kurios veža prie standartizuotos egzistencijos, ir sugrįžti į save, pabusti, ar kaip sakau: Dvasios persikėlimas. Taip bandydama atnešti atgal vieną iš mūsų epochų, kurioje bandė suprasti, kad Žmogus yra pasaulio centras, o ne esame kažkokiuose kosmų šachmatuose, kuriuos žaidžia kažkokia būtybė.
Čia yra už tai, kad būtume laisvi ir mąstytume ir veiktume pagal Meilės Valią. Neprisirišti nei prie vienos išorinės racionalios virvės, kuri panaikina bet kokią gyvenimo prasmę.
Atnešti naują Erą – Aš pats Era.
Štai Chaosas ir Kūryba: sunaikinti visas materialines ir dvasines piktožoles, kurios atnešė tiek daug blogių Žmonijai iki šiol. Chaosas, kuris atneštų gyvenimui - Niekas. Kreipti visas jėgas sunaikinti visas standartizuotas idėjas, kurios dar yra mintyse, ir tada pasekmė bus Kūryba. Taip sukurti naują vidinę tvarką, tapdamas Gyva Šventykla, atnešti gyvenimui Meilės Valią, be virvių ar pančių, be blogų pasekmių sau ir kitiems, tapti Egzistencijos Švyturiu,
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)