Nauja Era?

Vladas rašė:

Į Baracko Obamo, kaip naujo JAV prezidento inauguracijos cerimonijoją, atvyko daugiau nei 2 milijonai žmonių tam, kad priimtų jį asmeniškai. Žmonių rankose, tarp daugybės Amerikos vėliavų, matosi vėliavos ir iš įvairių šalių kaip Marokas, Čilė, Italija, Korėja, ir t.t.

Ir kiti milijonai žmonių per visą planetą, taip kaip ir aš, stebėjo tą cerimoniją per televiziją su dideliu džiaugsmu.

O kodėl tai taip jaudino visą pasaulį?
Šiame globalizuotame pasaulyje JAV, nori ar nenori, turi pagrindinį vaidmenį, dėl jos ekonomikos, militaristikos, tekchologijos galios, ir už tai turi savaiminę politinę įtaką.

Bet tai, kas šįkart priverčia pritraukti ne tik dėmesį, bet ir džiaugsmą milijonų žmonių per visą pasaulį yra ne tik posto galia, o viltis, kurią suteikia žmogus, kuris tą postą užima.

Kaip sakė vienas žmogus, kuris pažįsta Obamą nuo vaikystės: “...Pirmą kartą turime prezidentą, kuris iš tikrujų bandys klausyti...”
Iš jo lūpų išeina vilties žodžiai ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui, su nuoširdumu ir daug noro akyse. Kaip jis sakė savo pirmoje kalboje kaip prezidentas: “...Visos didžiausios pasaulio sostinės ir mažiausi ir tolimiausi kaimai, kaip tas, Kenijoje, kur mano tėtis gimė, tegul žino, kad Amerika yra draugė, kuria gali pasitikėti...”,

Konfliktas israeliečių ir palestiniečių

N'cok Lama rašė:
Kiekvienas konfliktas yra lyg košmaras, nesvarbu koks jis bebūtų.
Kaip gerai paraše mūsų draugas Vladas – negalime atsilyginti blogiui blogiu.
Tačiau tie, kurie elgiasi blogai, neturėtų manyti, kad kitiems dėl to bus vienodai, lyg nieko nebūtų atsitikę.
Pamenu, kad gavau vienos draugės iš Amerikos laišką, kuriame ji rašė: izraeliečiai labai daug kenčia nuo palestiniečių puolimų, ir niekas nieko apie tai nedaug sako. Bet kai Izraelis puola - visas pasaulis kelia balsą, sakydamas, kad tai yra barbarizmas... Na, aš sakiau jai, kad vienintelis kelias yra dialogas, kadangi kai reaguojame prieš agresorių, tampame agresoriumi, o dažnai tas, kas pirmas metė akmenį, tampa šventai nekaltu.

Ir kai būna konfliktai, dažniausiai kas daugiausiai praranda yra būtent tie, kurie nieko bendro neturi su tomis neapykantos sėklomis, tačiau jiems tenka valgyti karčius vaisius. Tai – vaikai. Jie, stebėdami šiuos konfliktus, gali manyti, kad tie, kurie yra kitoje pusėje yra jų priešai, ir kai užaugs, vietoj to, kad svajoti būti gydytojais, svajos atsibusti su buteliu, akmeniu ar ginklu rankoje,