I tekstas

Šita krizė apie kurią visa žiniasklaida kasdien kalba, ir kurią viso pasaulio žmonės pradeda jausti, dažniausiai yra pripažįstama kaip tas blogis, kuris atėjo sutrikdyti mūsų gyvenimus. Bet ši krizė yra tokia, kaip kitos krizės, kurias turime su tėvais, draugais, darbo kolegomis, su mūsų santykiais. Visos krizės ateina mus įspėti, kad jau laikas naujam laikotarpiui, arba bent priverčia mus iš naujo peržiūrėti mūsų pažiūras ir elgesį su savimi ir kitais, ir sugrįžti į senus takelius.

Siekiant išvengti pesimizmo, svarbiausia yra žinoti, kad krizė neatsiranda rojaus viduryje, kur viskas veikia harmoningai, o ji atsiranda kad pasakytų, jog taip jau nebegali būti. Tai ne griovėja, o galimybė pamatyti realybę ir klaidas, atsibusti iš iliuzijų. Išeiname iš krizės stipresni ir skaidresni.

Tada kas blogai su pasauliu, kad atsirado tokia krizė?

Gyvenimas tapo lenktynėmis be pabaigos, kur po vieno tikslo pasiekimo atsiranda kitas – didesnis. Tačiau problema yra ta, kad dažnai neklausiame savęs ar šitas tikslas turi realią vertę mūsų gyvenime ar jis yra tik tam, kad patenkintų tą jausmą, kad esame toje pačioje bangos kriptyje.

Matome skelbimų plakatuose ir išgirstame pokalbių ratuose to “draugo laikrodį”, tuos “aktorės drabužius”, “metų automobilį”, “semestro automobilį”... “menėsio automobilį”... Beprotiškos lenktynės, kad pagauti momentą ir neleisti kitam lenkti. Ir už viso to slypi pelno paieška, dėl kurio priemonės yra nesvarbu kokios.

Ir taip išeina, kad viskas yra kaip didžiulis žaidimas, kur tikslai vieniems yra tas skelbimo automobilis arba brangesnis žiedas, kitiems yra iš visko padaryti pelno žaliavą( šeimos, švietimo, sporto...visko).
Taisyklės yra aštuonios, devynios, dvylika darbo valandų, ir pasekmės yra moderniausias mobilus telefonas, aukščiausias dangoraižis ir šeimos nusilpnėjimas, atstumo nuo draugų padidėjimas, pamiršti save... vardan turėjimo pamirštame “būti”,

II tekstas

Viskas kas vyksta su pasauliu, kas atsitinka santykiuose tarp Valstybių, gal visa tai nebūtų paprasčiausiai mūsų pačių ir mūsų santykių amplifikacija?

Pavyzdžiui – ozono problema, pasaulinis atšilimas, ar nebūtų lyg mūsų stresas, mūsų kasdieninis pyktis, mūsų neatsargumas su savimi, mūsų ligos dėl viso to?
Ginčas tarp Rusijos ir Gruzijos, tarp Pakistano ir Indijos, tarp Ekvadoro ir Kolumbijos, tarp Sudano ir Čado, tarp izraeliečių ir palestiniečių, ar negalim pastebėti juos mūsų kasdieniuose santykiuose su mūsų buto kaimynais?
Antipatijos jausmai tarp Venesuelos ir JAV, tarp Kinijos ir Didžiosios Britanijos, tarp kai kurių Vakarų šalių ir Afrikos nebūtų panašūs į jausmus, kuriuos jaučiame tam žmogui, kurio net nepažįstame, tačiau jo išvaizda ir idėjos mums nepriimtini?
Terorizmas nebūtų kaip mūsų reikalavimai kuriuos darome, ar įžeidimai, kuriuos sukeliame, kitiems ar/ir mums patiems?

Daugelis išmintingų jau pasakė, kad pasaulio transformacija visų pirma prasideda mumyse ir mūsų kąsdieniniuose sprendimuose,

Sėkla - Dag Hjalmar Agne Carl Hammarskjöld

Dag Hjalmar Agne Carl Hammarskjöld (1905-1961)

“Vienintelis tikras autentiškas orumas yra tas, kuris nesumažėja prieš kitų abejingumą”

Tai yra viena iš gražiausių frazių iš Dag Hammarskjöld, pasaulio piliečio, gimęs Švedijoje, kurioje užemė keletą politinių pareigų iki tol, kai pradėjo dirbi Jungtinėse Tautose. Jis buvo antrasis Jungtinių Tautų generalinis sekretorius nuo 1953 iki 1961 metų.

Jis tapo žinomas dėl savo nešališkumo ir nepriklausomybės. Jis aktyviai dalyvavo Europos kolonializmo pabaigoje. Taip pat keletą kartų pasipriešino prieš tos dienos pasaulio supervalstybes. Viename iš garsiausių įvykių, vienas sovietų lyderis Nikita Chruščov mušė stalą su savo batais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, dėl Dago pozicijos.

1961 m. jis žuvo kai jo lėktuvas nukrito važiuojant link Kongo, kur turėjo aptarti rajono ugnies nutraukimo punktus. Tais pačiais metais buvo išrinktas Nobelio Taikos premijos nugalėtoju.

Jis yra pripažintas ne tik Jungtinių Tautų kaip pavizdys ateities kartoms, drąsos įkvepimas visiems, kurie ieško tiesos ir teisingumo,

Kalbėti viltimi

Lietuvių - Esperanto

6. kodėl - kial

7. prašau - bonvolu

8. atsiprašau - bedaŭresprimo

9. labas vakaras! - bonan vesperon!

10. laba diena! - bonan tagon!