Rašo Kristina Survilaitė (Lietuva)Aš norėčiau pakalbėti apie muziką, kaip vieną iš meno rūšių. Nekartą teko girdėti gana garsius muzikantus kalbant, kad iš geros muzikos nepragyvensi. Yra nemažai talentingų kūrėjų, kurie nusuka į pop‘są dėl to, kad išgyventų, o ne dėl to, kad jiems patiems jų kūryba patinka. Visa pop kultūra skirta bukajai pilkajai masei, bet nereiškia, kad ta pilkoji masė dėl to kalta. Kaip sakoma, ką grūda – tą ir ėda. Aš manau, kad dalį tos pilkos masės galima pripratinti prie skoningų ir gražių dalykų. Kaip pavyzdį galima pateikti įvairius muzikinius projektus per įvairias televizijas. Kiekvienas žmogus renkasi, ko jis nori: ar nori klausyti plagijatų, ar geros ir skoningos muzikos. Tikrai yra nemažai ir tokių, ir tokių, bet tai, kad daugiau yra pilkos masės, tai neginčijamas faktas. Žinoma, lengviau išgyventi ir „prasimušti“ į žvaigždes yra su neskoningu popsu, paimant garsios dainos muziką ir sukuriant nelogiškus, nuvalkiotus, pigius tekstus, bet nesutikčiau, kad menininkai yra iki tiek nuskriausti ir nuskalpuoti, kad neturėtų savo nuomonės ir valios pasireikšti. Kiekvienas muzikantas turi teisę pasirinkti, ar jis nori kurti kokybišką muziką, žinoma, šį kelią pasirinkus bus daug daugiau sunkumų ir iššūkių, bet jei pasiseks, tai toks menininkas visam laikui ar bent jau ilgam bus labai vertinamas ir aukštinamas; ar muzikantas nori kurti šlamštą, šitas kelias, kaip rodo įvairūs televizijos projektai, yra labai nesudėtingas, greitas populiarumas ir sėkmė garantuota, bet šlovė dažnai būna tik trumpalaikė,
____________________________
Rašo Frank Van der Berg (Olandija)Tikriausias grožis randasi viduje, mūsų sielose. Bet, kad tūretų gražią sielą kiekvienam reikia bent truputį pripažinimo. Kam nepatinka klausyti, kad yra mylimas dėl tos ar kitos priežasties? Visiems patinka klausyti, kad yra gražus. Tai, kad sukeltų šį pripažinimą, vienas iš geriausių būdų yra gražiai apsirengti, makiažas ir pan. Kai žmogus turi stiprią asmenybę galbūt jam nereikia kitų žmonių nuomonės. Bet daugumai reikia to išorinio pripažinimo, ir stengiasi atrodyti gerai kitiems.
Tačiau dažnai tai sukelia konkurencingumą ir vartojiškumą, kurie veža į blogą individualizmą, kurie skatina kovą (geras individulizmas skatina asmenybės tobulėjimą).
Drabužių, makiažų ir kitos kompanijos sėkmingai panaudo tai reklamoms, pasinaudoja žmogaus silpnumu, ir pateikia grožio modelį bei tikslą gyvenimui. O žmonės, kurie gimė “negražūs” arba, kurie paprasčiausiai nenori išlesti pinigų tobulinti savo išorini išvaizdą - vis mažiau ir mažiau priimtini šioje visuomenėje. Gal reikės jiems sukūrti kokią globos organizaciją, nes jie reti ir skraudžiami,
___________________________
Rašo Vladas Bartochevis (Brazilija/Lietuva)Tie ieškojimai - grožio, ko yra skanu ir įdomu – kurie mus skatina tv, radija, internetas, plakatai gatvėse - veža mus į laisvę arba į įkalinimą? Nes manau turime į tai atsakyti, norėdami suvokti koks yra tas grožis ir geris.
Minėsiu šįkart Popiežių Beneditą XVI, kurio nesu nei gerbejas nei priešas, nes nesvarbu ar esu, ar nesu katalikas, ką jis pasakė apie grožį, yra universali tiesa, su kuria ir budistai, ir musumonai, ir bahajai, ir ateistai sutiktų. Lapkričio 21 dieną susitikime su menininkais jis pasakė:
“Tas grožis, kuris dažniausiai yra propaguojamas, yra netikras, apgaulingas, paviršutinis ir žavus iki apsvaiginimo, ir vietoje to, kad skatintų žmones išeiti iš savęs ir platinti tikros laisvės horizontus, traukti žmones į viršų – įkalina juos savyje, jie tampa dar labiau vergais ir jaučia vilties ir džiaugsmo badą.
Šis grozis yra viliojantis, bet veidmainis, kuris žadina troškimus, galios ir tūrėjimo norus, norą pasinaudoti kitais...ir neužilgo atskleidžia savo nešvankumo, pažeidimo ar provokacijos formą.”
Jis kreipėsi į menininkus ir paprašė, kad jie ieškotų ir skatintų tikro grožio ieškojimo, “kuris veža žmogaus širdį į gilų norą susipažinti, mylėti ir eiti link kito žmogaus.”,
