Dvi stiprios ir nuostabios moterys

Arundhati Roy- stiprus balsas iš Indijos
Kadangi domiuosi ir Indijos kultura, ir moterų literatura, norėjau susipažinti su Arundhati Roy kūryba vos tik jos knyga pateko į mano rankas. Tai buvo „Mažmožių Dievas“, vėliau „The algebra of infinite justice“, kiek žinau dar neišversta į lietuvių kalbą. Romanas „Mažmožių Dievas“ išgarsino rašytoją visame pasaulyje, buvo išverstas į daugelį kalbų, bei suteikė raštojai finansinį stabilumą, bet rašytojai to neužteko. Ji pradėjo drąsiai reikšti savo politinius požiurius, kritikuoti visų pirmą Indijos bei Jungtinių Valstijų politiką. Kaip pati sakė, finasinis stabilumas bei suteikė jai galimybę garsiai kalbėti apie socialines bei politines savo šalies bei pasaulio problemas. Knygoje „The algebra of infinite justice“ Arundhati rašo, kad labai dažnai susiduria su priekaištu: geriau patylėk, jeigu nesi šios srities ekspertė... Ekspertai žino ką daro, jie nuspręs, nuveiks, o tu daryk tyliai savo darbą, parašyk gal dar vieną romaną... Bet Arundhati kalba. Kalba apie nelygybę tarp vyrų ir moterų Indijoje, apie skurdo priežastis, apie žiaurią turtingų valstybių politiką, apie skurdžių šalių išnaudojimą, siaubingas Jungtinių Valstijų tarptautinės politikos pasėkmes, apie tikrąjį bet kokios rūšies nacionalizmo veidą etc. Pati Arundhati sako, kad kalba, nes negali tylėti žinodama kas vyksta, žinodama kaip valstybių vadovai išnaudoja savo gyventojus savo tikslams bei dėl finansinių naudų. Arundhati Roy kalba apie nepatogias temas. Kartą net teko jai sėst i kalėjimą už dalyvavimą antivalstybinėje demonstracijoje. Daug kas norėtų, kad ši rašytoja nutiltu, nes klausydami jos žmonės pradeda galvoti, kad gali kažką pakeisti... Bet ar tikrai žodžiai, pokalbiai ir kalbos gali kažką pakeisti?

Kažkur girdėjau kad pasaulį valdo dvi jėgos-pinigai ir viešoji nuomonė (public opinion), o ta viešoji nuomonė gimsta būtent iš laisvų minčių ir žodžių. Atrodo, kad tai vienas iš realiausių būdų kažką pakeisti ar mūsų visuomenėje, ar valstybėje, ar net pasaulyje. Arundhati Rašė, kad tai ne rašytojas pasirenka istoriją kurią parašys, tik istorija jį pasirenka. O kai kažkokia istorija ar tiesa „prašosi“ būti parašyta ar pasakyta, reiktų patenkinti jos norą.

Arundhati kalba apie sažiningumą ir laisvę vienoje amerikietiškoje programoje.


Dar viena drąsi „moteris“
Šalia Arundhati norėčiau priminti apie dar vieną drąsią „moterį“ iš Rytų, nors šį kartą ne iš Indijos , tik iš Jemeno Respublikos Arabijos pusiasalyje. „Moterį“ parašiau kabutėse, nes Nujood Ali turi vos 10 metų, bet ji jau ne tik spėjo ištekėti, bet ir išsiskirti su savo vyru... Būtent dėl skyrybų Nujood ir pagarsėjo. Trisdešimtmetis Nujood vyras uždraudė mergaitei eiti į mokyklą, lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, bei mušė ją. Vieną dieną Nujood įsėdo į taksi ir paprašė nuvežti ją į teismą, nes kažkur buvo girdėjus, kad teisėjas gali duoti skyrybas. Taip prasidėjo jos skyrybų byla, kurią mergaitė laimėjo. Nujood parašė savo prisiminimų knygą ir sulaukė susidomėjimo visame pasaulyje. Po pergalės staiga padaugėjo skyrybų Jemeno Respublikoje- jos pavyzdys suteikė drąsos kovoti dėl savo teisių kitoms mergaitėms ir moterims, kurios yra išnaudojamos, mušamos, žeminamos ir prievartaujamos savo vyrų.

Parašė Dorota Skočik (Ispanija/Lietuva/ Lenkija)

ANSELMO BORGES - Religija ir Sveikata

Profesorius Anselmo Borges, vienas didžiausių filosofijos ir teologijos autoritetų Europoje, rašė šį tekstą kovo 20 dieną Portugalijos laikraštyje Diário de Notícias

Kantas apibrėžė Filosofijos esminius tikslus: “Ką galiu žinoti?”, “Ką turiu daryti?”, “Ko man yra leidžiama laukti?”. Iš tikro juos galima apbendrinti ketvirtame klausime: “Kas yra Žmogus?”

Pagal Kantą, į trečią klausimą atsako religija, ir tai reiškia, kad jam tas klausimas teikia išgelbejimo, laimės, paguodos, vilties ir paskutinės prasmės. Dievas morališkai “privalo” egzistuoti – praktinio proto kritika – kad būtų harmonija tarp “atliktos misijos” ir “laimės”.

Yra šiandien daugelis tyrimų, kurie rodo teigiamą ryšį tarp religijos ir sveikatos – atkreipkime dėmesio, kad lotyniškai sveikata ir išgelbėjimas turi ryšį – salus, salutis turi ryšį su sveikinti ir ilgesiu: saluten dare. Priešingai kaip mano R.Dawkins, kuriam mokslų bendruomenėje yra visiškai priimtina, kad religija yra kenksminga žmonių sveikatai, yra Mario Beauregard, Monrealio Universiteto neuroligijos mokslininkas, kuris rašo, kad jau sukaupta nemažai įrodymų, kad religinės, dvasinės ir/ar praktikos ir mistinės praktikos “turi ryšį su gera fizine ir psichine sveikata.”

Pavyzdžiui, psichosomatikoje medicinoje jau yra žinoma, kad stresas ir vienišumas gali prisidėti prie kraujo spaudimo padididėjimo. Šitaip buvo pradėta tyrinėti meditacijos fiziologija, kad suprastų sielos įtaką kūnui. Savo darbe The Spiritual Brain, Beauregard mini 158 mokslinius darbus apie religijos efektą sveikatai, ir gauna tokią išvadą - kad 77% rašo apie teigiamus klinikinius efektus. Vienas tyrimas rodo, kad žmonės, kurie dalyvauja religinėse veiklose prieš pirmus handicap ženklus kasdieninese veiklose – gyvena ilgiau.

Savo naujoje knygoje How God Changes Your Brain (Kaip Dievas keičia tavo smegenį), neurologas Andrew Newberg rodo, per magnetinį rezonansą, kad meditacija ir intensyvios maldos keičia smegenis; sustiprina tą zoną, kur yra mintys ir pamaitina užuojautą; taip pat sumažina baimę ir pyktį. “Religija ir mokslas yra tos dvi galingiausios jėgos visoje Žmonijos istorijoje. Jos yra tie du dalykai, kurie mums padeda organizuoti ir suprasti mūsų pasaulį. Tai kodėl negalime pabandyti jas sujungti?”

Bet reikia paminėti, kad efektai ne visada yra teigiami. Yra labai svarbu nuomonė apie Paslaptį, apie gerį ir blogį. Beauregard mini tokį tyrimą, kuris rodo, kad pagyvenę žmonės ir ligoniai turėjo didesnę galimybę mirti kai “santykis su religija buvo prieštaringas”

Iš kitos pusės, ateistai sakys, kad būtent žmonių isivaizdavimai maldose yra įrodymas, kad tikėjimas yra iliuzija, nes tik rodo kas vyksta smegenyse. Atsako Newberg: “Gali būti, kad tai yra tiktai smegenų darbas, bet irgi galėtų būti smegenis, kuris gauna dvasinį reiškinį”, ir dar sako: “Aš nesakau, kad religija yra bloga ar netikra. Ką sakau yra tai, kad žmonės yra religingi ir norime pabandyti suprasti kaip tai veikia juose.”