Dvi stiprios ir nuostabios moterys

Arundhati Roy- stiprus balsas iš Indijos
Kadangi domiuosi ir Indijos kultura, ir moterų literatura, norėjau susipažinti su Arundhati Roy kūryba vos tik jos knyga pateko į mano rankas. Tai buvo „Mažmožių Dievas“, vėliau „The algebra of infinite justice“, kiek žinau dar neišversta į lietuvių kalbą. Romanas „Mažmožių Dievas“ išgarsino rašytoją visame pasaulyje, buvo išverstas į daugelį kalbų, bei suteikė raštojai finansinį stabilumą, bet rašytojai to neužteko. Ji pradėjo drąsiai reikšti savo politinius požiurius, kritikuoti visų pirmą Indijos bei Jungtinių Valstijų politiką. Kaip pati sakė, finasinis stabilumas bei suteikė jai galimybę garsiai kalbėti apie socialines bei politines savo šalies bei pasaulio problemas. Knygoje „The algebra of infinite justice“ Arundhati rašo, kad labai dažnai susiduria su priekaištu: geriau patylėk, jeigu nesi šios srities ekspertė... Ekspertai žino ką daro, jie nuspręs, nuveiks, o tu daryk tyliai savo darbą, parašyk gal dar vieną romaną... Bet Arundhati kalba. Kalba apie nelygybę tarp vyrų ir moterų Indijoje, apie skurdo priežastis, apie žiaurią turtingų valstybių politiką, apie skurdžių šalių išnaudojimą, siaubingas Jungtinių Valstijų tarptautinės politikos pasėkmes, apie tikrąjį bet kokios rūšies nacionalizmo veidą etc. Pati Arundhati sako, kad kalba, nes negali tylėti žinodama kas vyksta, žinodama kaip valstybių vadovai išnaudoja savo gyventojus savo tikslams bei dėl finansinių naudų. Arundhati Roy kalba apie nepatogias temas. Kartą net teko jai sėst i kalėjimą už dalyvavimą antivalstybinėje demonstracijoje. Daug kas norėtų, kad ši rašytoja nutiltu, nes klausydami jos žmonės pradeda galvoti, kad gali kažką pakeisti... Bet ar tikrai žodžiai, pokalbiai ir kalbos gali kažką pakeisti?

Kažkur girdėjau kad pasaulį valdo dvi jėgos-pinigai ir viešoji nuomonė (public opinion), o ta viešoji nuomonė gimsta būtent iš laisvų minčių ir žodžių. Atrodo, kad tai vienas iš realiausių būdų kažką pakeisti ar mūsų visuomenėje, ar valstybėje, ar net pasaulyje. Arundhati Rašė, kad tai ne rašytojas pasirenka istoriją kurią parašys, tik istorija jį pasirenka. O kai kažkokia istorija ar tiesa „prašosi“ būti parašyta ar pasakyta, reiktų patenkinti jos norą.

Arundhati kalba apie sažiningumą ir laisvę vienoje amerikietiškoje programoje.


Dar viena drąsi „moteris“
Šalia Arundhati norėčiau priminti apie dar vieną drąsią „moterį“ iš Rytų, nors šį kartą ne iš Indijos , tik iš Jemeno Respublikos Arabijos pusiasalyje. „Moterį“ parašiau kabutėse, nes Nujood Ali turi vos 10 metų, bet ji jau ne tik spėjo ištekėti, bet ir išsiskirti su savo vyru... Būtent dėl skyrybų Nujood ir pagarsėjo. Trisdešimtmetis Nujood vyras uždraudė mergaitei eiti į mokyklą, lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, bei mušė ją. Vieną dieną Nujood įsėdo į taksi ir paprašė nuvežti ją į teismą, nes kažkur buvo girdėjus, kad teisėjas gali duoti skyrybas. Taip prasidėjo jos skyrybų byla, kurią mergaitė laimėjo. Nujood parašė savo prisiminimų knygą ir sulaukė susidomėjimo visame pasaulyje. Po pergalės staiga padaugėjo skyrybų Jemeno Respublikoje- jos pavyzdys suteikė drąsos kovoti dėl savo teisių kitoms mergaitėms ir moterims, kurios yra išnaudojamos, mušamos, žeminamos ir prievartaujamos savo vyrų.

Parašė Dorota Skočik (Ispanija/Lietuva/ Lenkija)