Kam gilintis?

Rašo Frank Van den Berg, Olandija
Visa Olandija dabar abejoja ar turėtume siųsti karius į Afganistaną, paruošti tos šalies policiją. Tiksliai nežinau, koks būtų Olandijos vaidmuo čia, tik manoma, kad šis dalyvavimas užtikrintų kažkokį vaidmenį kovoje prieš talibaną. Afganistano valdžia labai nori mūsų pagalbos. Tačiau pavojus yra didžiulis ir kariai turės rizikuoti savo gyvybėmis.

Trumpai tariant, tai yra problema su daug pusių, ir žinoma - yra daug sudėtingiau nei galiu savo žodžiais čia rašyti. Gaila, kad dėl senato rinkimų(netiesioginių), kurie vyks po dviejų savaičių, partijos, kurios jau priėmė sprendimą net nesigilindamos į šią temą, pirmauja prieš kitas partijas, kurios norėtų gilintis prieš kažkokį sprendimą.

Taigi, suprantame, kad žmonės labiau vertina tokį samprotavimą kaip “negerai skristi į Afganistaną padėti šiai šaliai pakeisti savo islamišką valdžią į kitą islamišką valdžią” negu švelnesnė ir brandesnė nuomonė. Daugelis žmonių dabar labiau vertina tvirtumą, bet lieka abejonėse.
Mano nuomone, tai gali būti neatsargi pozicija prieš politikus svarbiose temose.

Visuotinė žmogaus pareigų deklaracija

Anselmo Borges yra Koimbros Universiteto profesorius, pripažintas Europoje ir kitur pasaulyje kaip vienas iš autoritetingiausių Teologijos ir Filosofijos specialistų. Su pačiu jo leidimu, išvertėme šį tekstą, kurį jis parašė vasario 12 dieną ten, kur jis rašo kiekvieną šeštadienį - Portugalijos "Diário de Notícias" laikraštyje.

Kadangi dar naujų metų pradžia, pateiksiu garsią „Visuotinė žmogaus pareigų deklaracijos” sintezę. Mes visi turime būti ištikimi mūsų atsakomybėms ir įgyvendinti mūsų pareigas, kad galėtumėme iš tikrųjų įveikti krizę ir kad viltis nebūtų tiktai iluzija, wishfull thinking.

Jau 1789 metais, Paryžiaus revoliucijos parlamento diskusijose apie žmogaus teisę buvo kalbama, kad „teisės ir pareigos turi būti susilieję“, nes „tendencija žiūrėti tik į teises ir pamiršti pareigas“ turi „baisių pasekmių“.

Dėl to, 1997 metais, po dešimt metų debatų, Interaction Council (Sąveikos Taryba), siūlė įgyvendinti Visuotinę žmogaus pareigų deklaraciją.
Sąveikos Tarybą 1983 metais įkūrė Japonijos premjeras Takeo Fukuda, o pirmas prezidentas buvo buvęs Vokietijos kancleris Helmut Schmidt. Šios Tarybos nariai buvo taip pat labai svarbūs vasltybių vadovai, kaip pvz.- Maria de Lourdes Pintasilgo, V. Giscard d'Estaing, Kenneth Kaunda, Felipe González, Mikhail Gorbachev, Shimon Peres. Tarybos pagrindiniame dokumente teologas Hans Küng turėjo išskirtinę vietą.

Preambuleje teigiama, kad visų žmonių orumo ir vienodų teisių pripažinimas reikalauja įsipareigojimų ir pareigų; kad pabrėžiant tiktai teises galima sukelti nesibaigiančius konfliktus, ir nepagarbą žmogaus pareigoms gali sukelti neteisėtumus ir chaosą; kad globalinės problemos reikalauja globalinių sprendimų, kurie yra pasiekiami tiktai idejomis, vertybėmis ir nuostatomis, su kuriomis sutinka visos kultūros ir visuomenės; kad visi turi pareigą skatinti geresnę socialinę tvarką, tiek savo šalyje tiek pasauliniu mąstu, bet šis tikslas negali būti pasiektas tiktai per įstatymus ar konvencijas.
Generalinė Asamblėja skelbė šią Deklaraciją su 19 straipsnių, iš kurių yra tokia sintezė:

1. Pagrindinės nuostatos Žmonijai. Kiekviena(as) ir visi turi pareigą elgtis su kitais žmonėmis humaniškai, kovoti už visų orumą ir savigarbą, skatinti gėrį ir vengti blogio visose situacijose, prisiimti atsakomybę už kiekvieną ir visus, už šeimas ir visuomenes, už rases, tautas ir religijas, solidarumo principu: nedaryk kitiems to, ko nenori, kad kiti tau darytų.

2. Smurtas ir nepagarba gyvybei. Visi turi pareigą gerbti gyvybę. Kiekvienas pilietis ir kiekvienas valstybės pareigūnas privalo veikti taikingai ir nesmurtiniai. Visi žmonės privalo apsaugoti orą, vandenį ir žemę dabartiniams gyventojams ir ateities kartoms.

3. Teisingumas ir solidarumas. Visi turi pareigą elgtis garbingai, sąžiningai ir teisingai. Turėdama reikalingas priemones, visi privalo įdėti rimtas pastangas nugalėti skurdą, badavimą, nežinojimą ir nelygybę, ir padėti vargšams, skurstantiems, neįgaliems ir diskriminacijos aukoms. Visas turtas turi būti naudojamos atsakingai, pagal teisingumą ir už visos žmonijos pažangą.

4. Tiesa ir tolerancija. Visi turi pareigą kalbėti ir elgtis sąžiningai. Profesiniai kodeksai ir kiti etikos kodeksai privalo atspindėti bendrų standartų prioritetą kaip tiesą ir teisingumą. Žiniasklaidos laisvė kelia ypatingą atsakomybę - atnešti tikslią ir teisingą informaciją. Religijų atstovai turi ypatingą atsakomybę išvengti išankstinių nuomonių ir diskriminacijos išraiškos prieš kitų tikėjimų žmones.

5. Abipusė pagarba ir bičiulystė. Visi vyrai ir visos moterys turi pareigą parodyti pagarbą ir supratimą vienas kitam santykyje. Visose kultūrose ir religijose santuoka reikalauja meilės, ištikimybės, atlaidumo ir siekti užtikrinti saugumą ir tarpusavio paramą. Šeimos planavimas yra visų porų pareiga. Santykis tarp tėvų ir vaikų turi atspindėti tarpusavio meilę, pagarbą, dėmesį ir rūpestį.

Išvertė Vladas Bartochevis