I tekstas - Terorizmas

Kaip kovoti prieš terorizmą? Nes jis ne taip, kaip kiti nusikaltimai, kuriuos galime numatyti žemelapio pagalba ir kovoti su paprastomis priemonemis.
Gali atsitikti bet kada, bet kur. Atostogose Mumbajuje, atostogose Turkijoje, Čilėje, Egipte, arba važiuojant į darbą ar grįžtant namo.
Ir ką galime padaryti? Nerandu aš atsakymų.
Sukurti priemones, kad jie galėtų būti išklausyti? To neužtenka, nes dauguma teroristų nori būtent peržengti demokratijos priemonių biurokratiją ir galimą neigiamą savo pretenzijos svarstymą.

Tačiau mes galime vieną dalyką pastebėti. Terorizmas yra tas pagrindinis dalykas, kuris atnešė temą “pasaulinis suvienijimas” iš utopinių mąstytojų rato į politikos kalbas ir derybas.

Po to kai atsirado atominė bomba ir ekonomikos globalizacija, karas prarado prasmę, nebėra labai didelio individualinio pavojaus dėl kaiministinės šalies, nes visos šalys yra kaip dideliame tinkle ir viena priklauso nuo kitos arba kaip šaltinis arba gavėja produktų, resursų, ir už tai kad didelės proporcijos karas būtų susinaikinimas.
Tikras pavojus, kuris dabar yra, yra bendras pavojus visoms šalims: Gamtos problemos ir terorizmas.
Skubiai reikia pamiršti nesutarimus ir egoismą, nes tik bendradarbiavimas tarp visų gali efektiviai kovoti prieš šias problemas,

II tekstas - Padaryti mano dalį

Nežinau kaip jums, bet žodžiai kuriuos čia parašysiu tuoj praplėtė mano požiurį į daugelį dalykų.

Mano Universiteto paskaitoje dėstytoja dr. Milavičienė kalbėjo kaip, pavyzdžiui, vienas inžinierius gali prisidėti prie visuotinės gerovės dirbdamas įmonei, kuri tik ieško pelno.
Tas inžinierius gali būtent tada, kai ant stalo padės tą užsakytą projektą ir tuo pačiu metu galės šalia jo padėti kitą galimybę, kuri atneštų naudą visumai, ir kad nebūtų ir įmonei blogai. Tada, nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, kuris ne jo, jis būtų padaręs savo dalį.

Eilinis inžinierius, įmonės robotas, gali tapti humaniniu inžinieriumi, visuomenės nariu, per tą paprastą veiksmą – iš savęs, pateikti kitą variantą, kitą galimybę.

Šitas pavyzdys tinka visoms sritims, inžinerijai, medicinai, teisei, politikai, veterinarijai, t.t.
Pasidaro įmanoma visiems prisidėti prie visuomenės gerovės, nesvarbu ar dirbi įmonėje, kapitalizmo sistemoje,

Sėkla - John Ian Wing

“Keleta žmonių gali pasakyti, kad nera įmanoma, aš sakau kad taip! Yra įmanoma”

John Ian Wing

1956 metais įvyko Melburno Olimpiada, Australija. Labai politizuota dėl daug konfliktų visame pasaulyje ir pablogėjusio Šaltojo Karo. John Ian Wing, gimęs Didžiojioje Britanijoje, Kinijos kilmės, tada jam buvo 17 metų ir dirbo sodininku Melburne.

Jis, jausdamas pasaulio situaciją - pilna karų, nesusipratimų ir galimybė atominiam karui, parašė vieną paprastą laišką Olimpiados organizatoriams.
Ten jis pateikė idėją, kad Olimpiados uždarymo šventėje sportininkai nežygiuotų kaip kariai paskui savo šalių vėliavas, o vaikščiotų visi kartu, susimaišydami, ir tai simbolizuotų tautų draugystę.
Tas laiškas palietė Tarptautinio Olimpinio Komiteto prezidentą, kuris priėmė tą idėją ir nuo tada visos Olimpinės Žaidynės baigiasi taip, su visų šalių sportininkais vaikščiojančiais kartu, kaip viena vienintelė pasaulio šeima,

P.s.: Šitame adrese galite, angliškai, skaityti daugiau apie poną Wingą: http://www.dimsum.co.uk/viewpoints/dont-write-a-letter-of-complaint...-offer-a-solution.html