KABLELIAI - Vaikai augina vaikus

Rašo Kristina Survilaitė, Lietuva

Evos straipsnis privertė mane susimąstyti.

Jau įprastas reiškinys tapo žurnalų antraštės, skelbiančios apie paauglių nėštumą. Vieną kartą pavarčiau paauglėms skirtą žurnalą „panelė“. Ten mergaitė 14 ar 15 metų, tiksliai nepamenu, dalijosi savo patirtimi. Ji labai atvirai kalbėjo apie savo lytinius santykius, iki smulkmenų juos aprašė. Žinoma, tapo nėščia, jos vaikinas ją vedė, bet man ši istorija kažkodėl nepasirodė panaši į pasaką.

Kiek pamenu, mano sesers draugė pagimdė būdama 17 metų (jos dukrai dabar 19 metų), pusbrolio draugė – 16 metų (jos dukrai dabar 15 metų), todėl ši problema mūsų visuomenėje gyvuoja jau labai seniai. Kažkodėl esam kuklūs, ir raustam, kai reikia su vaikais kalbėti apie lytinį švietimą, bet kai sužinom, kad vaikas laukiasi, prasideda isterija, ašaros ir kaltinimas visų aplinkinių, tik ne savęs.

Internetu naudojasi didžioji dauguma paauglių, bet nežino, nuo ko moteris pastoja, siunčia laiškus į žurnalus, klausdamos, ar nepastos nuo bučinio ar oralinio sekso. Tai tik parodo, kad lytinis švietimas Lietuvoje yra skurdus.

Kartą teko matyti A.Čekuolio laidą apie lytinį švietimą Olandijoje. Ten visiškai atvirai kalbama apie lytinius santykius ir šeimos planavimą nuo labai ankstyvo amžiaus, todėl šeimos yra tvirtos, skyrybų skaičius labai mažas ir vaikų susilaukia suaugę žmonės.

Jei vietoj straipsnių, kuriuose aprašomi paauglių nėštumai, atsirastų straipsniai, skelbiantys iš kur atsiranda vaikai, kaip reikia apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, kokia atsakomybė yra auginti vaiką, tai nereikėtų 32 m. moters sveikinti (arba užjausti) tapus močiute,

____________

Rašo N'cok Lama, Bisau Gvinėja/Portugalija

Taip, mano miela drauge Eva, sutinku visiškai su Tavimi.

Mano praeitos savaites tekstas "statulų visuomenė" norėjau būtent šaukti visą atsakomybę mums visiems, jei nieko nedarome. Čia kalbant apie vaikus – jei tėvai netūri laiko savo vaikams – kunigai ir mokytojai irgi netūrės.

Tėvai išeina į gatves sakydami, kad mano vaikas neturi knygų, mano vaikas neturi kompiuterio, bet gal tas vaikas tik laukia demėsio.

Tai kai kunigas kalba, visi sako, kad tos kalbos jau vargina. Mokytojas bando vieną, dvi, tris kartus ir tenka pasiduoti, nes jis netiki pinigų, o Edu-care – bandyti ištraukti kažką iš kiekvieno vaiko, kviesdamas į brendimą.

Mums reikia tikrai kažką padaryti, nebijoti kalbėti, kalbėti apie viską. Mums reikia mokyti vaikus, kad seksas ne žaidimas, o rimtas dalykas, iš kur galima atsirasti naujas žmogus, kuris staigai reikalaus, kad pasidalintų savo žaisliukus,

____________

Rašo Vladas Bartochevis, Brazilija/Lietuva

Visada buvau įsitikinęs, kad visuomenė negali palikti tik tėvų rankose vertybių teikimą, nes šitaip galime tik laukti, kad tėvai tūrėtų pakankamai samoningumą ir sažiningumą auklėti savo vaikus. Tačiau matome, kad daugelyje šeimų meilė ir pagarba yra reti dalykai.

Visada buvau įsitikinęs, kad mokyklos turi ne tik mokyti suskaičiavimus ir teorijas, bet ir parodyti gyvenimo kelius ir pavojus.

Daugelis bijo, kad toks dalykas mokykloje kaip “Moralės mokymas“ galėtų tapti valstybės priemone formatuoti žmonių asmenybes. Tai gali būti, bet už tai visuomenei reikia atdžiai žiūrėti, kad tikslai būtų mintys iir širdys laisvos, jautrios ir atsakingos.

Pavyzdžiui, aš nebūčiau už mokyklą, kuri tūrėtų tik katalikų ar tik budistų mokymo. Tačiau pritarčiau visiškai tą mokyklą, kuri bandytų neutraliai pateikti žinias apie visas religijas.

Čia tik minėjau religiją pavyzdžiui. Aš su tuo noriu pasakyti, kad mokykla neturi parodyti vieną kelią, bet pateikti pakankamai samoningumą, kad būtų įmanomą pasirinkti. Nes tik samoningas žmogus gali iš tikrujų būti laisvas, nes gali iš tikrujų atsakyti už savo veiksmus,

Nietszche's Nihilizmas praktikoje

Rašo Pedro Ivo(Hadenes), Brazilija
(Kai rašiau šį tekstą pagrindinė tema buvo okultizmas, bet paskui pastebėjau, kaip ir kiti pastebėjo, kad jame yra tokia filosofija, kuria turėtų būti pritaikyta kiekvieno žmogaus kasdienybėje, visuose gyvenimo sektoriuose – politikos, ekonomikos, šeimos ir religijos.)

Okultizmo esmė - Buvimas ir Gamta ne du dalykai, o vienas. Tad nebuvimas, „Aš pats “ menkinimas, antgamtiškių Tikrovių atskirimai – yra prieš tai, kas natūralu.
Nes viskas kas egzistuoja ir kažkokiu būdu atsiskleidžia – mintimis, kosmiškai, fiziškai – nėra nei Po nei Virš Gamtos, nes viskas yra Visumos ir Nieko dalis.

Visuma yra Visatos struktūra liečiamu ir matomu pavidalu. Niekas yra ta Visatos dalis, kurios nesimato ir nesiliečia, yra tai energija, kuri yra tarp planetų ir tikrovių, kurios dažniausiai nesuvokiame, ir kai ji apsireiškia per vieną sekundės akimirką – elgiamės kaip su atgamtišku reiškiniu.

Aš atskiriu nihilizmą į dvi dalis: negatyvus ir pozityvus.
Negatyvus nihilizmas yra tas, kuriame Žmonija prisiriša prie kažkokių idealų, kad išgyventų. Kur žmonės aklai bando veikti pagal nubrėžtą moralę, tam, kad pasiektų aukštesnį pasaulį, net nežinodama ar iš tikrųjų tas kitas pasaulis egzistuoja, ar ne, bet tai daro, nes dauguma daro.
Kadangi Nihilizmas ateina iš lotynų kalbos nihil(niekas), čia „niekas” yra negatyvus, nes čia neigia „Aš esu“, neigia Gamtą. Tai yra - egzistuoti neegzistuodamas. Nežiūri į asmeninius norus, žudo idealus be klausimų ir aiškinimų. Išleidžia gyvenimišką, kosmišką energiją už tai, kas neatneš jokios naudos, tik žudo savo Laisvę ir Valią.

Pozityvus Nihilizmas, ar kaip Nietszche sakydavo: „Aktyvus Nihilizmas”, yra beveik tai, ką pasakė šis filosofas, bet ir pridedu mano Okultizmo požiūrį.
Čia Nihilizmas apima pilnai „Nieko“ supratimą, bet ir galų gale jis yra Viskas. Nes jame neigiama visą standartizuotą moralę ir bandoma nukreipti visas jėgas į Kūrybą ir į Chaosą.
Kūryba čia yra paneigti taisykles, kurios veža prie standartizuotos egzistencijos, ir sugrįžti į save, pabusti, ar kaip sakau: Dvasios persikėlimas. Taip bandydama atnešti atgal vieną iš mūsų epochų, kurioje bandė suprasti, kad Žmogus yra pasaulio centras, o ne esame kažkokiuose kosmų šachmatuose, kuriuos žaidžia kažkokia būtybė.
Čia yra už tai, kad būtume laisvi ir mąstytume ir veiktume pagal Meilės Valią. Neprisirišti nei prie vienos išorinės racionalios virvės, kuri panaikina bet kokią gyvenimo prasmę.
Atnešti naują Erą – Aš pats Era.

Štai Chaosas ir Kūryba: sunaikinti visas materialines ir dvasines piktožoles, kurios atnešė tiek daug blogių Žmonijai iki šiol. Chaosas, kuris atneštų gyvenimui - Niekas. Kreipti visas jėgas sunaikinti visas standartizuotas idėjas, kurios dar yra mintyse, ir tada pasekmė bus Kūryba. Taip sukurti naują vidinę tvarką, tapdamas Gyva Šventykla, atnešti gyvenimui Meilės Valią, be virvių ar pančių, be blogų pasekmių sau ir kitiems, tapti Egzistencijos Švyturiu,

Sėkla - Oumou Seydou Tall, Senegalas/Gambija

Skaitydamas Oumou Seydou Tall istoriją matau vieną gražios ir retos rožės paveikslą, kuris įkvepia viltį ir atneša stiprias ryžto ir kitas meilės sėklas.

Tall yra didelė moteris stipri asmenybė, kuri dažniausiai kalba ir elgiasi tvirtai, bet niekada nepraranda savo saldžios ir nuoširdžios šypsenos.

Ji gimė Senegale 1957m. ir išvažiavo gyventi Gambijoje kai jai 17m. Ji yra išsiskyrusi ir turi vieną dukterį 24m., tačiau visiems, kurie ją pažista, susidaro toks įspūdis, kad ji jaučiasi atsakinga už visus vaikus.

Ji turi labai didelį bendravimo gabumą, ir bando pasinaudoti šį talentą padėti kitiems.

Nuo 1990m. ji yra SOS-Kinderdorf sekretorė ir viešųjų ryšio vadovė. Ši organizacija priima našlaičius ir vaikus, kurie buvo apleisti, ir stengiasi sumažinti šią problemą.

Taip pat yra Rotary narė ir tampa ryškia asmenybe šioje organizacijoje, pasinaudodama ja kaip priemone padėti visuomenei. Vienas pavyzdis buvo jos darbas Fajaroje, miestelis Gambijos pakrastyje, kur ji koordinavo projektus, kurie labai pagerino mokyklų, ligoninių ir vandens priėjimo būklę.

Tarp visų didelių kovų ir laimėjimų žmonėms, ypač vaikams, galima minėti Nacionalinės Imunizacijos Dienos realizaciją, nes tam jai reikėjo labai daug kovoti ir pratiškai vienai.

Poliomelitas yra liūdna problema, kuri yra daugelyje neturtingų šalių. Vaikas, kuris turi šią ligą visam gyvenimui turės rimtų judesio problemų.

Gambija nėra išimtis. Ir valdžia organizavo tokią programą, kuri imunizavo 90% visų vaikų. Pagirtina, tačiau 10% buvo pamiršti.

Šitie 10% yra ypač tie vaikai, kurie daugiau rizikos turi turėti šią ligą ir tie vaikai, iš Liberijos ir Sieros Leonės pabegėlių šeimų (šalys, kuriose yra daug vidinių konfliktų).

Tall noras buvo realizuoti vieną Nacionalinę Imunizacijos Dieną, kad vakcina pasiektų visus vaikus. Visa širdimi atsidavė šiam tikslui. Savo pastangų dėka pradėjo garsėti ir buvo pakviesta dalyvauti įvairose konferencijose ir susirinkimuose. Tačiau nepavykdavo gauti reikalingo rėmimo.

Po dar vieno susirinkimo, kur vėl nusivylė, palydėjo vieną iš dalyvių iki oro uosto. Tenai netyčia pamatė Patriką Changą, Taivano ambasarorių. Tall neabejodama bėgo iki jo ir paaiškino savo svajonę ir paprašė pagalbos. Po pusės metų ji gavo čekį, 150 tūkstančių dolerių sumai, ir po to pavyko gauti rėmimą iš įvairių valdžios sferų. 2007m. įvyko skiepijimo diena.

Visi pažįsta Tall kaip tą moterį, kuri visada kovos iki galo, už tai kuo tiki,

Vladas Bartochevis