2009-12-18

Sėkla - Food not bombs (Maistas, ne bombos)

Rašo Dorota Skočik (Ispanija/Lenkija/Lietuva)

Judėjimas "Food not bombs" (sutrumpinimas FnB) , t. y. "Maistas, ne bombos" buvo pradėtas 1980-aisiais, Kembridže, Masačiusetse, jo idėja greitai pasklido po pasaulį ir iki šiandien vyksta akcijos daugeliuoje Vakarų Amerikos ir Europos šalyse.

Įvairiuose miestuose karta per mėnesį, kartą per savaitę arba dar dažniau susirenka jaunų žmonių grupelė, kuri pirmiausia surenka maistą. Jeigu tai įmanoma, maistas nėra perkamas, tik surenkamas iš pardavėjų norinčių paremti akciją. Dažniausiai gaminamas maistas yra vegetariškas arba veganiškas, nes tai sutampa su daugelio akcijos dalyvių pažiūromis. Vėliau maistas yra dalinamas gatvėje, arba kokiame skverelyje, ar dar kurnors, maistas yra dalinamas nemokamai. Akcijos metu būna dalinami lapeliai su judėjimo aprašymu, prikabinami plakatai, imformuojama apie akciją per garsiakalbį ir panašiai.

Pirmiausia, reikia pabrėžti, kad judėjimo tikslas nėra vien kova su badu ir pagalba vargšams, nors tai irgi labai svarbi jo dalis. Judėjimo įkūrėjai norėjo pasipriešinti savo šalies politikai ir valdžiai, kuri skiria milžiniškas sumas ginklams, kariuomenei ir karui, bet pamiršta apie pagrindinius žmonių poreikius, apie vargšus ir alkstančius žmones. „Maistas, ne bombos“ akcija suburia žmones kurie nori aktyviai ( nors be kovos) pareikšti savo nepasitenkinimą dėl savo šalies ir viso pasaulio karo rėmimo politikos.

Judėjimas turi simbolinę reikšmę. Kadangi maistas akcijai nėra perkamas, tik surenkamas, norima parodyti, kad bado problėma nėra maisto stygius, tik valdžios pasyvumas ir nenoras kažką keisti.


Šiuo metu dažnai dalyvauju „Food not bombs“ akcijoje Poznanės mieste, Lenkijoje. Kiekvieną šeštadienį yra surenkamos daržovės, o sekmadienį nuo 13.00 val. yra gaminame kažkokį patiekalą skvoto „Rozbrat“ virtuvėje. 17.00 maistas keliauja prie geležinkelio stoties, kur yra išdalinamas vargšams ar šiaip alkaniems. Žiemą pavalgyti ateina apie 60 žmonių, kai atšyla orai-truputį mažiau. Maisto gaminti ateina ir moksleiviai, ir studentai, ir vyresni žmonės. Kaikurie iš jų prisijungia dėl ideologinių priežasčių, o kiti tiesiog jaučia malonumą galėdami paaukoti dalį savo laiko ir pastangų padedami vargšams.


Lietuvoje pirmoji „Maistas, ne bombos“ akcija buvo surengta Kaune 2007 metų vasario 11 dieną, o Vilniuje tų pačių metų kovo menesį. Vilniuje akcija yra tesiama iki šiol, kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį Reformatų skvere. Tiesa, Lietuvoje nėra lengva gauti maistą neperkant jo, tačiau ši akcija yra pas mus labai reikalinga. Nors Lietuvos ekonominė padėtis nera geriausia, tačiau valdžia vis tiek skiria nemažas sumas kariuomenei bei siunčia savo kareivius į karus tariamai „kovai su terorizmu“.

Čia galima paskaityti ir prisijungti prie „Maistas, ne bombos“ akcijos Vilniuje:

http://www.anarchija.lt/index.php/biblioteka/22-juodrastis-nr-1/4573-ugne-food-not-bombs-vilnius-.html


Apie FnB galima paskaityti taip pat vikipedijoje:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Food_Not_Bombs


Tarptautinis judėjimo puslapis randasi čia:

http://foodnotbombs.net


Pirmoje nuotraukoje: tarptautinis ( neoficialus, bet turbūt populiariausias) FnB logotipas


Antroje nuotraukoje: daliname maistą prie stoties Poznanėje


Trečioje nuotraukoje: FnB Vilniuje

2009-12-17

Akimirkos kableliai

2010/01/05
Kai esame priklausomi nuo sekančios akimirkos, nuo to ar rytoj lys ar bus saulė, tai esame pernelyg pažeidžiami...jeigu tik mums įdomu dėl to ar paimti skėtį ar ne, tai ok, bet jeigu sekant akimirka yra viso gyvenimo atsakymas, tai esame didelėje karuselėje, kuri galiausia nusibosta,

2010/01/01
Kiekvieną rytą kai atsikeliame galime žiūrėti į tą naują dieną kaip tuščias baltas lapas, kuris reikalaus linijas ir spalvas. Ir šiandien labiau tai įsiryžkėja, nes yra pirma metų diena, ir galime pamatyti horizonte didžiulį baltą trokštant linijų, žodžių ir spalvų lapą. Tiesa, tos linijos, kurios atsiras, dažnai yra nepriklausomos nuo mūsų, neišeina iš mūsų rankos, pasaulis tuo pasirūpina. Tačiau tik mes turi spalvas. Ir kai atsiras prieš mūsų akis kažkoks baisia forma piešinis, galime į jį įdėti tokias spalvas, kad iš to negražiomis formomis piešinio atskleis gyvybę ir džiaugsmą ir grožį. Turime suvokti, kad galime būti nepriklausomi nuo formų, nuo linijų, nes mes spalvinsime,
Vladas


2009/12/30
Vėl vaikščioju poperiu ir plunksnu rankoje! Vėl kišenėje paruoštas fotoaparatas yra! Vėl esu atdus! Nes štai grožis visur! Tas sniegas ant krūmų vieniems gali būti tik sniegas ant krūmų, bet mums yra gražios žiemos rožės...
Vladas

2009/12/29

Susitikau šiandien su Rasa ir Vytu, vieni iš šių metų dovana man. Susipažinome braškių laukuose, kur lengvabudiškumai ir žveriškumas įsirižkėja. Ir netgi tokioe aplinkoje yra imanoma rasti pėrlas kaip jie, kaip Dovilė, kaip Rita ir Rimas, Victoria, Emilia, Gediminas... užtat niekas dabar negali man pasakyti, kad pasaulis nėra nuostabus! ir įrodo, kad nesvarbu kur ar kokioje situacijoje - grožis, gėris, yra visų akimirkų sudėtyje taip, kaip blogis ir nuodai... ir štai yra mūsų pasirinkimas kokią akimirkų dalelę paimsime, paragausime, vertinsime... ir toks pasirinkimas vyksta kiekvieną sėkundę.
Vladas

2009/12/28

Vladas

2009/10/15
Nera nieko tvirto... neesame saugus. Tik galime apsistoti musu sazineje. Tik galime saugiai zengti dar viena zingsni, jeigu tas zingsnis yra sioje akimirkoje...stai arba sustoti, arba rizikuoti. Nieko nekontroliuojame ir nieko nezinome,

2009/05/14
Jei būtų tokia paskaita, apie tai, kaip turime gyventi, jos apbendrinimas būtų tokiais žodžiais, kuriuos girdėjau iš s.Ramunės: "kai mums buna gera, galime kitiems padeti, juos palaikyti, salia ju buti. O kai mums sunku, mums reikia kad mus palaikytu, padetu, salia musu butu. Taip ir keiliaujam drauge per gyvenima, vienas i kita atsiremdami. Taip musu meile gileja."
Vladas

2009/04/01
Ką tada daryti, kai jau nebematau spalvų, nebera skonių, nebejaučiu kvapalų, net vejas nebepučia į jokių krypčių...?

2009/02/25
Kiekvienas žmogus turi neįtikėtiną galią įtakuoti aplinką ir kitus žmones. Yra žmonės, kad su savo kamtrybe, dėmesiu ar paprasčiausiai su savo šypsena ar netgi paprastu buvimu - pildo kitų dvąsią su entuziazmu, skatina žiūrėti mažuose dalykuose-stebuklus; matyti geles žiemoje, piešinius pilkose sienose... ir yra žmonės, kurie paprasčiausiai su savo žvilgsniu sugeba pateisinti betkokias teorijas, kad atėjome iš dulkių, esame dulkių kamuoliais, tapsime dulkemis,
Vladas

2009/02/20
Įlipau į dar vieną pilną autobusą, anksti ryte, saulė kątik tėka. Nieko nesimato pro langa, nes susalę, bet koks nuostabus piešynį šaltis savaime padarė languose. Lyg geles formos šaltis papuošė visas langas... Galvojau apie du dalykus - gamta savaime tėka grožio link, nereikia žmogaus piršto. Antras dalykas - visur yra grožis, klausimas tik toks: kaip žiūrime?,

2009/02/12 dieną
Vercia susimastyti... hmm... o jei mastau, vadinasi esu? Buvimas ir egzistencija du skirtingi dalykai manau.. bet man patiko Jusu mintys, laukiu daugiau!!!
Anonimiškas

2009/02/10 dieną
Vaikščiodamas po eletronikos parduotuvę žiūrėjau televisorius labai modernus, dėl smalsumo, nes kaina virš 3 tūkstančiai eurų. Kol vaikščioju stebiu vieną modernesnį ir brangesnį už kitą. Ir kaip ironija, jungti CNN kanale, ir kaip tik tada rodė laidą apie Ugando vaikus, kurie vos pieštuką turi rašyti mokykloje, kuri net kedžių neturi... įdomi akimirka,
Vladas

2009/02/05 dieną
Kas yra išprotejęs žmogus? Tas kuris nukreipė nuo tikrovės? Ar nuo įprasto gyvenimo, kai lukeščiai yra gyvenimo esmė, kai tik tikuosi ir bandau nenuvilti?,
Vladas

2009/01/28 dieną
Žmogaus prigimtis yra, kaip medžiams, įsitvirtinti o paskui įsiskleisti į visas puses ir be ribų. Viskas kas varžo laisvę, yra prieš žmogaus prigimtį,
Vladas

2009/01/21 dieną
Per televiziją matau paliestiniečiai gatvėje tarp sunaikintų pastatų šaukdami pergalę prieš Israelį... daug vaikų tarp jų... mačiau ir kudikį, remdamas galva vienu ginklu, ir miegodamas,

2009/01/04 dieną
Vaikščioja senelis ir anukas, anukas pasiema sniegą padaryti kamuolį, senelis paaiškina, kad sniegas tūri būti drėgnas. Kaip gražu ta paprasta akimirka, kai žinome, kad vaikas atsimins po 20, 30 metų,
Vladas

2008/12/08 dieną
Scenoje suauges vyras kalba apie politiką, Dievą, krizę, atšilimo problemą... sedi prieš jo šimtai suaugusiujų ir klauso... už 10 metrų aštuoni, devyni, dešimt vaikų, kurie dar pamperį nešioja bega, krenta, keliasi, verkia, juokiasi, šaukia... nerūpi jiems ką tiek darome, tiek kalbame,
Vladas
__________________________________________________________
2008/12/01 dieną
Senas ponas, savo skrybele ant galvos, žaidžia su mažu kamuoliu, vienas ir kaip linksmas berniukas,
Vladas
__________________________________________________________
2008/11/29 dieną
Ne pirma nei antra karta kai galvoju apie kažkokį žmogų ir jis taip pat galvoja apie mane. Žinau kai nuspredžiu paskambinti ar parašyti jam.
Telepatija?Nemokėčiau apbrežti, bet žinau kad galiu būti kategorišku bent vienai temai: yra žimiai daugiau nei mokslininkai ir mūsų akys gali pamatyti,
Vladas
_________________________________________________________
Aš irgi paklausiau vienos merginos apie ką jį mąsto, kokie jos planai? Ji pasake stebuklingus žodžius "Aš Esu Čia Ir Dabar - Ir man gerai"atsimenu jogos pamoką - ir ten aiškino, kaip svarbu būti "Čia Ir Dabar"
Deninas 2008/11/18
__________________________________________________________
Sedėjau ir laukiau autobuso žiūrėdamas į laikrodį. Mano galvoje darbas, mokslai, sąskaitos ir dar tūkstantis kitų dalykų. Tada vienas vaikas sustojo prieš mane šypsodamasis ir man reikėjo keleto sekundžių kad prisiminčiau nusišypsoti jam taip pat... Kažkas tikrai negerai kai reikia pagalvoti prieš atsakant į vaiko šypseną,
Vladas 2008/11/13
________________________________________________________
Nuejau aplankyti vieną žmogų, jam apie 70 metų, labai gerai atrodantis ir puikios nuotaikos. Jis rodė man nuotraukas iš 30, 40, 50 metų atgal... staiga jis žiūri į mane prarasdamas tą šypseną, kuri buvo tvirta nuo tada kai atvykau, ir sako: "atrodo, kad tai buvo vakar",
Vladas 2008/11/11
_________________________________________________________