Mano nuomonė,

Barack Obama yra apdovanotas su Taikos Nobelio premija,

Rašo Kristina Survilaitė(Lietuvos):
Mano nuomone,tokia prestizinė premija yra labai svarbi ir ji tūrėtų būti skiriama žmogui už viso gyvenimo nuopelnus, todėl aš manau, kad jis dar per mažai nuveikė, kad galėtų gauti ją. Neteigiu, kad jis jos nevertas, bet bent jau aš apie jo tokius ypatingus nuopelnus negirdėjau, todėl galbut galima sutikti su nuomone, kad jam ši premija suteikta su savotišku avansu :) tikriausiai nemaža įtaka apsisprendimui tūrėjo tai, kad Obama tapo pirmasis juodaodis JAV prezidentas, be to, Barako Huseino Obamos II (toks jo visas vardas) tėvas, jei neklystu, musulmonas. Tūrint mintyje rugsėjo 11, amerikiečiams buvo didelis žingsnis į priekį. Manau, musulmonai neišsirinktų savo vadovu amerikiečio baltaodžio kataliko,

Rašo Eduardo Mendes Barbosa(Brazilijos):

Man tik atrodo per anksti, nes, mano nuomone, jis dar nespėjo padaryti labai daug konkretų dalykų. Bet man reikėtų pažiūrėti į Nobelio premijos istoriją, nes gal yra įprasta apdovanoti žmogų, kuris dar tik pradėda savo pagrindinę trajektoriją,

Rašo Simona Židonytė(Lietuvos):

Manau, kad toks Nobelio komisijos žingsnis buvo per greitas, gal netgi išsauktas Obamos populiarumo, kuriuo jis dabar gali apsigirti. Nederėjo jam įteikti, bent jau dar ne šį kartą

Kazkaip atrodo, jog net patį nobelio premijos specifiką ir svarbą sumenko. Mano nuomone, Nobelio premijas, bent jau iki šiol kurios buvo skiriamos atitikdavo realią situaciją, ilgalaikius nuopelnus ir pastangas ja gaunant, o dabar inauguravo ką tik, ir štai jau gavo,

Rašo Vladas Bartochevis(Brazilijos/Lietuvos):

Galbūt atrodo anksti bet, kaip paaiškino Nobelio premijos komiteto atstovas, kartais įteikiama Nobelio premija kaip skatinima.

Obama dar neįgyvendino daugumos savo taikos planų, tačiau, mano nuomone, nusipelno šį apdovanojimą dėl savo pastangų pagerinti klimatą pasaulio politikos. Už dialogus ir susitarimus jis yra pasirengęs nusileisti, ir jau keleta kartų tai padarė. Tūrėti tokią poziciją, būdamas galingiausias pasaulio vadovas, įtakoja visus,

Savaitės tekstas - Nėra taškų

Rašo Vladas Bartochevis (Brazilijos/Lietuvos)

Kas yra tikra? Kas yra tvirta? Kuo galime remtis?
Labai svarbu į tai atsakyti, kad galėtume pamatyti gyvenimo prasmę arba bent tikro gyvenimo eigą. Gal galų gale suvokti, kad nėra kelių, o tik srovės. Ir tada jau nebebandyti žygiuoti, o - plaukti.

Žiūrime į Visatą, į pasaulį ir į mūsų kūnus ir širdis, ir pastebime vieną bendrą žinią – nėra nieko tvirto, viskas yra lankstu.
Bet yra tik du dalykai visoje Visatoje, kurie yra tvirti. Vienas yra žmogaus branduolinė dalis - žmogaus esmė (tyriausios vertybės). O kitas yra ir vienintelė tiesa – ši akimirka.

Žiūrėkime pro teleskopą – tarp galaktikų viskas auga ir susimažina, miršta ir gimsta, dabar ramu o po sėkundės – sprogimas...viskas juda ir kinta.
Žiūrėkime pro langą – karšta, šalta. Sniegas, lietūs, saulė. Ramybė, uraganas, žemės drebėjimas (sekundžių klausimas)... Nuo skruzdėlių gyvenimo mūsų kieme, iki liūtų gyvenimo džiunglėse, pastebiame bendrą išvadą – judesiai, lankstumas...negalima tikėtis ateinančios akimirkos, juk yra tik ši akimirka.
Dabar žiūrėkime į mūsų kūnus ir širdis – sėdame ir klausome gražiausią dainą – po penkto karto turime atsikelti ir pakeist dainą, nes nusibosta. Atvykstame prie įspudingiausio krioklio, kuris yra pasislėpęs tarp nuostabiausios gamtos ir sakome: amžinai noriu čia būti ir žiūrėti į šitą vaizdą... tai poezija tiktai!... Iš tikrųjų tuoj judėsime iš ten. Valgome pas mama skaniausią tortą – jei drįsime paprašyti ketvirtą gabalą – vėmsime. Sėdime su smagia kompanija ir kalbame smagiai apie įdomiausią ir svarbiausią temą – tuoj atsiras svarbesnė ir įdomesnė tema. Dirbame visą gyvenimą, atsargiai rūpinames savo sveikata, rūpinames savo artimais ir neartimais žmonėmis, stengiames turėti gražų ir ramų gyvenimą, o staiga iš nieko susirgstame.
Dar atkreipkime dėmesį į religijų ir mokslų pasaulį. Matome, kad kasdien atsiranda nauji faktai, nauji suvokimai...kasdien mokslinės ir religinės tiesos tūri būti atnaujintos.

Štai kaip esame ir viskas aplink mus yra, ir sako tą patį – nieko nėra pastovaus, turime būti lankstūs.
Bet kaip įgyvendinti tą lankstumą nelengvabūdiškai? Nes įsiparejigojimas, pažadai, galų gale galioja tik tą akimirką, kai noras sutampa su tiesa, t.y.- šia akimirka. Tačiau sekančią akimirką gali būti kitomis spalvomis, tada kita tiesa, tada ir pateisinti kiti norai.

Į visą tai galime žiūrėti pozityviai, kad gyvenimas pats pateisina nuomonių pasikeitimus, galime neprisirišti prie vakararykščio mūsų klaidingo sprendimo.
Bet kažkodėl tas lankstumas man duoda kažkokį neramumą. Gal dėl to, kad lankstumas gali labai lengvai tapti lengvabudiškumu ir tada labai prilygsta džiunglių ir žmonių gyvenimui.
Norėtusi pasakyt “taip ir bus rytoj” “visam gyvenimui”. Norėtusi tvirtumo, bet ar įmanoma? Na, palieku šį klausimą.

Gal ta mūsų branduolinė dalis yra visa paslaptis kaip atskirti žmogaus gyvenimą nuo žvėrių gyvenimo?
Nes gal visas gyvenimo menas yra galu gale suvokti, kad tiesa yra ši akimirka, ir į šią tiesą reaguoti remdamasi vientinteliu tvirtu dalyku – mūsų esme. Gal šitaip,

Sėkla - John Lennon

Lennon gimė 1940 metų spalio 9 dieną Liverpole(Anglija) ir buvo nužudytas 1980 gruodžio 8 dieną Niujorke(JAV).

Jis pripražintas vienu įtakingiausių XX a. žmonių. Charizmatiškiausias The Beatles narys, su Paul McCartney sukūrė daugelį dainų, ir šis kompozitorių duetas (Lennon/McCartney) tapo vienas iš garsiausių visų laikų.

Sukurdamas saldžias meilės dainas ir tuo pačiu metu kalbėdamas ir elgdamasi provokatyviai (kaip per vieną interviu, kai jis pasakė, kad The Beatles yra populiaresnis nei Jėzus, kad Krikščionybė gali išnykti dėl to kas dabar vyksta ir jau nuo pirmų dienų vyko, kai Jezaus apaštalai viską sugadino ir pradėjo painiuoti viską dėl savo interesų. Ir tai tada sukelė daugelio žmonių pyktį), taip jis buvo mylimas ir nekenčiamas.

Laikui bėgant jis atsiskyrė nuo Beatles ir nuo dueto su McCartney ir rašydavo vienas savo dainas, kurios vis prarado saldumą ir įgyjo kartumą ir gilumą.

John Lennon buvo ieškotojas. Bandė suprasti pasaulį, žmogų ir neapgaudinėti savęs. Visa tai po truputį atsispindi jo kūryboje. Jis stėngesi žiūrėti į gyvenimą į akis, ir ką pastebėdavo išeidavo paskui iš jo lūpų ir elgesio. Jis gerbė tik savo sažinę, ir nekreipė dėmesio į tradicijas, į moralines taisykles. Jis nesutiko vaidinti gyvenimo žaidimuose.

Kaip pavyzdį iš jo kūrybos galime paminėti “Strawberry field forever”. Joje jis sako: “...yra lengva gyventi su užmerktomis akimis, painioti viską... yra vis sunkiau būti savimi... nieko jau nebėra realaus... leisk man stumti tave iš šio medžio ir tada ateisi su manim į braškių laukus...”

Kitas pavyzdys: “We all shine on”(Instant Karma), kai jis kviečia mus atsibusti greitai, nes tuoj jau mirsime, ir suvokti, kad mes visi esame šviesa - kaip mėnulis, žvaigždės ir saulė.

Kita daina, labai garsi “Imagine”. Visa daina yra kaip taikos himnas. Ten yra ir sakinys, kuris įkvėpė Kablelio igyvendinimą – “...gali vadinti mane svajotoju, bet aš nesu vienintelis...”

Jis nebuvo angelas, galime rasti daug blogų pavyzdžių jo gyvenime, bet kai žiūrime plačiai į visą jo istoriją, matome, kaip atsiskleidžia po truputį taikos, meilės ir tiesos ieškojimo gėlės.

Būdamas ieškotojas, bandė vis žiūrėti toliau, neleisdamas savęs sustabdyti dėl kitų nustatytų taškų...ką Kablelyje būtent bandome daryt.

Keletas Lennono sakinių:

“Ko labiausiai bijau – būti normalus”.

“Nesivilkite mane pamatyt už kieno nors barikadų, nebent jei tai bus gėlių barikados”,

“Galvokite globaliai, bet veikite kaimynuose”,

“Gyvenimas yra tai, kas vyksta, kol mes darome kitus planus”,

“Aš tikiu viskuo ką Jėzus pasakė – meilė, gėris, pagalba kitiems. Bet netikiu to, ką žmonės sako, kad jis sakė”

“Tu darai savo pačias svajones ir gyvenimą. Tai visada sakiau su The Beatles, ar ne? Tai visada sakiau su Yoko, ar ne? Ir tai sakau dabar. Daryk savo pačią svajonę ir gyvenimą. Netikėkis, kad Jimmy Carter arba Ronald Reagan arba John Lennon arba Yoko Ono arba Bob Dylan arba Jėzus Kristus darys už tave. Tu turi daryt pats. Tai yra tai, ką didžiausi išminčiai sako nuo pasaulio pradžios. Jie gali parodyti kelią, palikti instrukcijas įvairiose knygose, kurias žmonės pradeda vadinti šventomis (ir dažniausiai garbina tų knygų viršelius, o net pamiršta turinį), bet instrukcijos yra čia visur, kad visi pamatytų, visada buvo ir visada bus. Nėra nieko naujo po saule. Visi keliai veda į Romą. Ir kiti negali to padaryti už tave. Aš negaliu pažadinti tavęs. Tu gali atsibusti. Aš negaliu gydyti tavęs. Tu gali gydytis.”

Apačioje daina “God”. Čia yra kaip vieno žmogaus santrauka...žmogus, kuris visą gyvenimą ieškojo.

Šitą dainą galima klausyti lengvabūdiškai, bet ir galime pabandyti suprasti gilią žinią, kuria jis bandė pasakyti. Gal šita daina reiškia tiktai nusivylimo akimirką... O galbūt brandaus suvokimo akimirką?

Kalbėti viltimi - ketvirta pamoka

Esperanto - Lietuvių

Ni ne vivas por mangi, seb mangas por vivi - Mes ne gyvenam. kad valgytum bet valgome. kad gyventum.
Ni lernas, per ke ni sciu - Mes mokomes tam, kad žinotume.
Mi venis por vidi vin. - Atėjau pamatyti Tavęs.

Veiksmažodžio formos:
Esti - bendratis (būti)
Estis - būtasis laikas (buvo)
Estas - esamasis laikas (yra)
Estos - būsiamsis laikas (bus)
Estus - tariamoji nuosaka (būtų)
Estu - liepiamoji nuosaka (būk)

Paruošė: Dalicija Szuszczewicz