Šita krizė apie kurią visa žiniasklaida kasdien kalba, ir kurią viso pasaulio žmonės pradeda jausti, dažniausiai yra pripažįstama kaip tas blogis, kuris atėjo sutrikdyti mūsų gyvenimus. Bet ši krizė yra tokia, kaip kitos krizės, kurias turime su tėvais, draugais, darbo kolegomis, su mūsų santykiais. Visos krizės ateina mus įspėti, kad jau laikas naujam laikotarpiui, arba bent priverčia mus iš naujo peržiūrėti mūsų pažiūras ir elgesį su savimi ir kitais, ir sugrįžti į senus takelius.
Siekiant išvengti pesimizmo, svarbiausia yra žinoti, kad krizė neatsiranda rojaus viduryje, kur viskas veikia harmoningai, o ji atsiranda kad pasakytų, jog taip jau nebegali būti. Tai ne griovėja, o galimybė pamatyti realybę ir klaidas, atsibusti iš iliuzijų. Išeiname iš krizės stipresni ir skaidresni.
Tada kas blogai su pasauliu, kad atsirado tokia krizė?
Gyvenimas tapo lenktynėmis be pabaigos, kur po vieno tikslo pasiekimo atsiranda kitas – didesnis. Tačiau problema yra ta, kad dažnai neklausiame savęs ar šitas tikslas turi realią vertę mūsų gyvenime ar jis yra tik tam, kad patenkintų tą jausmą, kad esame toje pačioje bangos kriptyje.
Matome skelbimų plakatuose ir išgirstame pokalbių ratuose to “draugo laikrodį”, tuos “aktorės drabužius”, “metų automobilį”, “semestro automobilį”... “menėsio automobilį”... Beprotiškos lenktynės, kad pagauti momentą ir neleisti kitam lenkti. Ir už viso to slypi pelno paieška, dėl kurio priemonės yra nesvarbu kokios.
Ir taip išeina, kad viskas yra kaip didžiulis žaidimas, kur tikslai vieniems yra tas skelbimo automobilis arba brangesnis žiedas, kitiems yra iš visko padaryti pelno žaliavą( šeimos, švietimo, sporto...visko).
Taisyklės yra aštuonios, devynios, dvylika darbo valandų, ir pasekmės yra moderniausias mobilus telefonas, aukščiausias dangoraižis ir šeimos nusilpnėjimas, atstumo nuo draugų padidėjimas, pamiršti save... vardan turėjimo pamirštame “būti”,
2008-11-21
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
'Bet ši krizė yra tokia, kaip kitos krizės, kurias turime su tėvais, draugais, darbo kolegomis, su mūsų santykiais'
AtsakytiPanaikintina, del 'naminiu' ir kitu kriziu, kurias mini, dazniausiai nereikia issikraustyti is namu del to, kad nebegali bankui sumoketi paskolos imoku, nereikia palikti darbo, nes darboviete nebesugeba tau ismoketi atlyginimo.
nezinau, kaip LT, bet UK tai zmones siaubingai greitai ir siaubingais kiekiais praranda darbus ir namus!
Visiškai teisi esi, sutinku. Ką pasakei yra šitos ekonomikos krizės pasekmės. Sutinku ir vėl sakau, kad ši krizė yra kaip kitos, ateina priversti mus pasikeisti save ar pakeisti santykius... šeimoje krizė, draugysteje krizė, ekonomikoje krizė - vienos pasekmės yra rimtesnės nei kitos, tačiau krizių tikslas yra tas pats,
AtsakytiPanaikintiManau visus žmones taip vadinama pasauline krizė palietė, tuo tarpu ir mane, šiemet baigiau studijas ir kaip tik pataikiau ieškotis darbo, beveik visi mano grupiokai yra nusivylę, kadangi arba jos dabar neranda arba sutinka dirbti už juokingus 1000 Lt. Nors darbdaviams padaro nemaža apyvartą, o jie rado būda ir paaiškinimą kaip nemokėti, "mūsų įmonė ištiko krizė". Esu labai nusivylusi. Pradėjau rimtai galvoti, kad palikti Lietuva. Žinau, kad kitoje šalyje manęs niekas nelaukia su ištiestoms rankoms, bet norėčiau supažindinti save su kita šalimi, galbūt ji labiau vertins kūrybą... negu Lietuvoje, kur darbdaviai ir valstybe žmonėse mato tik pigia darbo jėga. Man labai liūdna, kad aš taip galvoju. Labai norėčiau pasiimti su savimi visus savo artimus, bet deja, tam kad pasiekti kažko turi atsisakyti kito. Renata
AtsakytiPanaikinti