Miguel Angel Núñez Escobar, arba tiesiog Miguelangelu, kaip 
draugams įprasta ji vadinti, gimė 1957 metais
Paragvajuje. Ten užaugo ir tapo futbolininku, o 1982 metais išvažiavo į Portugaliją žaisti keliose komandose, tarp jų – Koimbros miesto klube. Vėliau tapo ir šio klubo treneriu.
Jis pasirinko Koimbros miestą, gyventi. Ten surado žmoną, vedė ir augina vaikus.
Jis pastebėdavo, kiek daug vaikų gatvėse be užsiėmimų, tai jį erzindavo. Jis visada tikėjo, kad sportas yra gal geriausias metodas socializuoti, auklėti, pateikti gyvenimo pamokas.
1996 metais jis paėma vieną kamuolį ir važiuoja į problematišką rajoną. Kviečia visus vaikinus ir merginas, kuriuos sutinka, kurie yra gatvėse be užimtumo arba žaidžia beprasmiškus žaidimus, ir kartu eina ieškoti aikštės. Kai randa, pastato du akmenis vienoje pusėje, du kitoje pusėje, taip pasidarydami vartus. Miguelangel skiria vaikus į komandas ir pradeda aiškinti futbolo žaidimo instrukcijas, bet ir tuo pačiu metu apibrėždamas ką tas sportas gali suteikti žmogaus gyvenimui, kokias pamokas – pvz.- draugija, bendradarbiavimas, susikaupimas, pagarba.
Nuo tos dienos, per daugiau nei 10 metų, jis vienas, be jokios paramos, paimdavo savo mašiną, įdėdavo kamuolius į bagažinę, ir važiuodavo į problematiškiausius rajonus ieškoti vaikų, kurie be užimtumo, be sporto, yra kaip lengvos aukos nusikaltimų pasauliui.
Kai susipažinau su juo, 2007 metais, jam buvo 50 metų ir nusprendė įstoti į Koimbros Universitetą, į socialinio darbo specialybę, kad galėtų su diplomu ir pagrindu vis geriau įgyvendinti savo svajonę – rūpintis vaikų užimtumu, auklėjimu.
Jis buvo mano kursiokas, tada buvau pagal Erazmo programą tame universitete, ir greitai tapome gerais draugais, jis labai nuoširdus ir paprastas žmogus. Tada prisimenu, kad jis dažnai skųsdavosi, kad nerasdavo rėmėjų ir kad savivaldybė vis delsdavo suteikti paramą... Vienas organizuodavo varžybas, čempionatus tarp rajonų, pirkdavo iš savo lėšų kamuolius, uniformas, batus. Didžiausia problema visada buvo rasti tinkamas aikštes, turėdavo visada improvizuoti.
Bet sužinojau, kad praeitais metais, keletas Portugalijos televizijų sužinojo apie Miguelangelą ir padarė reportažus. O su visuomenės spaudimu, galų gale, 2008 metais Koimbros savivaldybė oficializavo šį projektą ir suteikė bent minimalią paramą.
Dabar Miguelangel nori plėsti šią idėją visai Portugalijai.
Vladas Bartochevis
apačioje radau neseną trumpą įrašą, kur Miguelangel pasirodo:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą