I tekstas - Globalizacija

Čia bus tik pirmas tekstas apie šią temą, nes ji yra begalo plati, svarbi ir aktuali...

Pasaulis yra žymiai mažesnis, negu anksčiau. Galime per keletą valandų pralenkti vandenynus, per keletą sekundžių sįusti ir gauti laiškus, išeiti į gatves ir susitikti su visų rasių atstovais, girdėti keletą kalbų kelių metrų spinduliu, nueiti į kaimo parduotuvę ir nusipirkti Australijos, Čilės ar Pietų Afrikos vyną.
Tačiau ar visa tai yra gerai? Ar šis faktas, kad pasaulis yra mažesnis, yra sinonimas to, kad jis yra vieningesnis?

Esame viename Žmonijos evoliucijos laipte, pavadintame Globalizacija.
Globalizacija jau turi aukštą lygį ekonomikos ir informacijos sferose, o politikos sferoje lygis dar toli gražu neaukštas, bet jau gerai matomas. Regionalizacija, kuri dabar akvaizdžiai vyksta – pvz.-Europos Sąjunga, Azijos Sąjunga, Afrikos Jungtinis, Mercosul, t.t. - rodo, kokiu keliu einame.
Neabejoju, kad ateityje bus viena pasaulinė valiuta; kad bus tikri ir veiksmingi pasauliniai įstatymai; kad bus viena vienintelė karuomonė ar nei vienos kariuomenės; kad bus viena tikra pasaulinė valdžia su federacijos modeliu, kurioje kiekviena vastija (šalis) bus nepriklausoma kūlturos ir kalbos prasmėje, bet susijungusi ekonomikoje ir bendradarbiavime. Vienintelės sienos, kurios egzistuos, bus savaime apibrėžtos per kūlturos bruožus. Nebus reikalingas atspaudas pasuose, o tiktai savaiminė pagarba įvairovėms.

Bet taip pat abejoju, kad iki šito Žmonijos pažangos lygio tautos nesusigundys grįžti į nacionalizmą, užsidaryti ir nusistatyti prieš viską, kas prieštaraus jų interesams.
Žiūrėkime į save – kartais yra taip aišku, kad tai yra mūsų kelias po to, kai taip daug klydome, bet visada reikia dar vieną kartą suklysti, reikia tos paskutinės klaidos, kad galų gale būtume užtikrinti, jog nėra kito kelio... Antras Pasaulinis karas, Šaltasis Karas galėjo jau būti ta paskutine klaida, bet greičiausiai dar ne. Kaži ar terorizmas įrodys, kad jau nėra reikalingos nei sąmoningos sienos ir vienapusiškos ambicijos? Galbūt.

Tiesa, kad pasekmės, kurias jaučiame nuo šios dabartinės globalizacijos gali duoti priežastį žengti 2, 3 žingsnius atgal.
Dažnai, kas vyksta šiandien, primena didelį kibirą, kuris pilnas daugybės spalvų, ir naturaliai tos spalvos, kurios turi didžiausią kiekį - vyraus, o kitos spalvos praktiškai dings.
Identiteto praradimas yra labai rimtas dalykas, kurį juačia daug visuomenių visame pasaulyje.
Mums reikia turėti stiprias šaknis, kad galėtume lyg medžiai gyventi ir būti atviri pasauliui, nebijodami pasiklysti. O žmonių šaknys yra kūltura.

Subrendusios globalizacijos principas turi skatinti suartinimą, skatinti bendradarbiavimą ir vienu metu saugoti įvairovę, saugoti identitetus, saugoti kultūras.
Sienų naikinimas ir pasaulio vieningumas neturi reiškti homogenizacijos, bet kviesti pažinti kitą, gauti ir duoti, interakcijai,