II tekstas - Kiekvienas žmogus yra begalinis pasaulis

Kas gali įrodinėti, kad grožis yra ta modelė, arba kad grožis yra kristalo vazonas ant stalo? Ir gali paneigti, jeigu aš sakysiu, kad man grožis yra rasos lašas ant žalio lapelio?Kas gali paneigti kai aš sakau, kad yra gražios žiemos rožės, tas sniegas ant sauso krūmo?
Kas gali nustatyti, kad meilė priklauso tik jauniems ar tik suaugusiems, tik moterims ar tik vyrams, ir paneigti širdį, kuri plaka skubiai?
Kas gali pasakyti vienam žmogui, kuriam 60, 70, 80 metų, kad jis per senas sėsti ant mokyklos ar universiteto kedės ir pradėti mokytis ir paneigti jo entuziazmą?
Kas gali pasakyti, kad reikia plaukti ta pačia srovės kryptimi, nueiti per jau apibrėžtus kelius arba jausti tik tai, kas „normalu” visuomenei?

Kiekvienas žmogus yra begalinis pasaulis. Kiekvienas iš mūsų yra lyg pradžios taškas, kad iš naujo suprastų tikrovę. Ir šis faktas duoda kiekvienam iš mūsų autoritetingumą nuspręsti pačiam kada, į kur ir kaip dėti sekantį žingsnį, jau žinant, kad tai yra teisingas sprendimas, nepriklausomai nuo kito nuomonės. Taip pat yra tas faktas, kuris leidžia mums suprasti, kad kito žmogaus žingsnis yra teisingas, nepriklausomai nuo mūsų nuomonės,