Rašo Aušra Bučytė:Kartais mums taip trūksta tolerancijos... Kartais norisi, jog jos būtu bent kiek daugiau... Šis žodis manau niekam nėra svetimas, visi mes esame tarę... Tarę tą paprastą išsireiškimą iš T raidės. Tačiau vis dėlto ar suprantame jo reikšmę? Kokie jausmai užklupsta?
Man sunku klausyti kai yra šnekama apie tolerancijos trūkumą. Man nesuvokiama girdėti jog kažkas pasityčiojo iš KITOKIO nei jis pats. Jei panaudojo fizinę jėgą prieš silpnesnį už save. Pagaliau jei įžeidė kitatautį. Paskutinioji problema pastaruoju metu turbūt yra labiausiai pastebima. Tolerancijos trūkumas kitos rasės, tautos ar odos spalvos žmonėms, kitaip tariant – tamsiaodžiams. Kodėl užsieniečiai sportininkai atvykę į mūsų šalį, žaizdami čia, o vėliau išvykdami teigia kad mes turime yda – nekenčiame visų kas į mus nepanašu. Skaudūs žodžiai, tačiau priverčiantys pamąstyti, ką darome blogai ir ar tai išties yra mūsų visų liga. Dažnai žmonės save identifikuoja kaip tam tikros sistemos dalis, ir bet kokį pašalietį laiko tam tikra deviacija. Taigi kas kaltas jog atsirado nuomonė jog kitos odos spalvos žmogus – priešas, kuris griauna jų susikurtą tikrovę. Mano nuomone pirmiausia reikia paminėti, jog bet kokius rasistinius išpuolius daugiausia vykdo jaunimas. Štai čia ir reikia ieškoti priežasčių. Paaugliai dažnai jaučiasi nepriklausą tikrąjam pasauliui, ir jei atsiranda panašių į juos, susiburia į grupes. Jų nepilnavertiškumo jausmas skatina daryti kažką tokio, kas atkreiptų visuomenės dėmesį. Ir kartais tai būna tiesiog agresijos panaudojimas prieš kitataučius. Kita bėda, jog vėl gi žmonių priskyrimas savęs kaip visumai verčia elgtis, mąstyti kaip visi. Galbūt kažkada paleistas gandas jog juodaodis – KITOKS, iki dabar turi milžinišką neigiamą vienijamąją galią. Ir tiems žmonės kurie tiki tos galios egzistavimu bus sunku įrodyti jog jie klysta, jog tai viso labo yra netinkamai naudojami žodžiai.
Tolerancijos trūkumas mums, žmonėms brangiai kainuoja. Turbūt praeis dar daug laiko kol kai kurie iš mūsų suvoks jog tie jų minimi KITOKIE asmenys turi tas pačias rankas ir kojas, tą patį kūną ir tą patį balsą. Skiriasi pavyzdžiui tik jų odos spalva. Vien žodžiais nieko nepadarysi, o pasaulyje kuriame vis svarbesnė tampa globalizacija, reikia pirmiausia keistis nuo savęs. Reikia ne vien kalbėti apie tolerancijos trūkumą, bet galbūt pradėti nuo mažens auklėti kitaip, diegti naujas vertybes, tuomet tikiu ir požiūris po truputį pasikeis. KITOKIE nei mes nėra deviacija, tai nėra kažkoks nepriimtinas požiūris, o tiems kas taip mano galiu pasakyti, kad galbūt kažkas negerai ne su jais, o su jumis pačiais. Ir toliau pasaulyje vykstant kultūrų maišymuisi, imigracijos procesams, tamsiaodžių matysime vis daugiau. Ir aš tikiu, perorientuodami kai kurias savo vertybes, mąstyseną, greitai sugebėsime pamiršti žodį KITOKS. Pasaulis vienas, ir visi juo turime dalintis po lygiai,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą