“Vienintelis tikras kalėjimas yra baimė. Ir vienintelė tikra laisvė yra tūrėti laisvę nebijoti”
Gimųsi 1945m., Aungo Sano dukra, kuris buvo nacionalinis herojus už Mianmaro nepriklausomybę, nužudytas kai jai dveji metai.
Ji gyveno Anglijoje ir gavo puikų įšsilavinimą.
Grižo į Mianmarą 1988m. dėl jos mamos sveikatos būklės. Ir būtent tais metais vyksta labai svarbus momentas šalies istorijai, nes po 26 metų su politikos represija ir labai sudėtinga situacija ekonomikoje, minia žmonių savaime išejo į gatves norėdama pakeitimo. Suu Kyi iškart prisijungė ir greitai tapo viena iš opozicijos lydere. Šiais pačiais metais 10 tūkstančių žmonių žūvo per valdžios represiją.
1990 militarinis režimas pirmą kartą po 30 metų organizuoja rinkimus. Suu Kyi partija laimi labai lengvai, tačiau valdžia rezultato nepripažysta ir areštuoja Suu Kyi į namų nelaisvę. O po metų ji gavo Nobelio premiją už kovos už laisvę ir žmogaus teises.
1995m. dėl tarptautinio spaudimo valdžia suteikia jai daugiau laisvės, tačiau ribuotai. Kai 2000m. ji norėjo važiūoti iš savo miesto (Rangum) į Mandalay, šalies šiaurė, vėl buvo atimta jos laisvę ir vėl nebegalėjo išeiti iš namų, ir tai iki šiol, nepaisant tarptautinių prašymų.
Daugelis Vakarų šalių ir nevaltybinių organizacijų pripažista, kad Mianmaro valdžia negerbia žmogaus teisių ir šalyje neturi nepriklausomo Juridinio organo.
Neseniai galėjome pažiūrėti žiniose apie keleta epizodų toje šalyje, kai budistų lyderiai taikai protestavo ir militariniai atsakymai buvo dažnai su dideliu smurtu.
Situacija Mianmare, šalis su daug grožių, yra liūdna politikos prasmeje ir to krašto žmonės mažai gali prieš valdžios ginklus, tik tikėtis, kad tarptautinis spaudimas būtų vis didesnis ir prisiminti Suu Kyi. Ji, vis nelaivėje namie, vis po valdžios bandymų nutildyti ją - ji vis yra Mianmaro žmonių laisvės kovos širdis,
*Čia trumpas video apie Aung San Suu Kyi
2009-02-19
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą