Kablelis

Praeitą savaitę Pedro Ivo(Hadenes) parašė labai drąsiai apie nacionalizmą:

Mums reikia visada klausti savęs kas yra nacionalizmas?Mylėti kūltūrą, kurioje gyveni? Kurioje gimei?Būti fanatišku už savo šalies vėliavą? Aš, pavyzdžiui, nesu ekstremalus nacionalistas, man labai mažai patinka šios šalies kultūros, kurioje gimiau. O tai yra neteisinga? Žinoma ne... Žmonija tik eis į priekį kai turės ne tautos mentalitetą, o supras, kad visas pasaulis yra savo tauta!,

Sukelė tada keleta nuomonių ir keleta Kablelio nariai parašė apie tai.

Rašo Petras Katinas, Lietuva

Pasisakyti apie nacionalizmą ir patriotizmą paskatino mane Vladas, kuris, turiu pripažinti, tai darė gana dažnai, o taip pat ir komentarai „Kablelyje“. Visų pirma siūlyčiau atskirti sąvokas „patriotizmas“ nuo „nacionalizmo“. Štai ką pateikia viena enciklopedija: Patriotizmas (iš lotynų k. patria 'tėvynė') – reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais - aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultūra. Patriotizmu nelaikomas toks savo šalies aukštinimas, kai žeminamos kitos tautos ar jų tėvynės, - tuomet tai laikytina nacionalizmu. Todėl labai svarbu, atskirti šias dvi sąvokas. Kaip galime pastebėti iš apibrėžimo, tai šios dvi sąvokos yra glaudžiai susijusios viena su kita, bet turi ir aiškų skirtumą – kitų tautų žeminimą.

Nacionalizmas, mano nuomone, nėra geras dalykas. Aukštinti savo tautą, o kitas žeminti, tai yra nepagarba ne tik kitiems, bet ir pačiam sau. Manau, jog kiekviena tauta turi savo privalumų ir trūkumų.

Svarbu yra suvokti, kad kiekviena tauta yra unikali ir, kad šį unikalumą reikia saugoti. Štai, kad ir ES, kur visos valstybių narių kalbos yra oficialios, o taip pat ES turi programas, kurios skatina, valstybių kultūrų puoselėjimą. Tai įrodo, kad žmonės suvokia kiekvienos šalies unikalumą ir nesistengia sumenkinti vienos ar kitos šalies. Aišku kiekvienoje šalyje yra grupė žmonių kurie stengiasi vienaip ar kitaip žeminti kitus. Bet dažniausiai, tai yra menkai išsilavinę žmonės arba šiaip marginalai.

Kiekvienos šalies pilietis turėtų būti savo tautos patriotas. Jis turi gerbti savo tautą, kalbą, papročius. Juk kiekvienas iš mūsų didžiuojamės savo šalimi. Pavyzdžiui, brazilai savo futbolo komanda, lietuviai krepšinio komanda, olandai savo malūnais, tulpėmis, futbolu. Tai tik keletas pavyzdžių kaip mes didžiuojamės savo šalimi, o tai ir yra patriotizmas, kuriame aš nematau nieko blogo ar smerktino.

Leisiu sau perfrazuoti Pedro Ivo paskutinį sakinį: „žmonija tik tada eis į priekį, kai pradės vieni kitus gerbti, neatsižvelgiant į rasę, religiją, socialinę padėtį, bet kartu ir gerbs vieni kitų tautinį ar asmeninį unikalumą!!!!!“,

_______________

Rašo Kristina Gedgaudaitė, Italija/Anglija/Lietuva

Man neatrodo, kad pagarba savo kultūrai ir nacionalistinės-diskriminacinės idėjos yra to paties medžio vaisiai. Taip pat nemanau, kad būti globalaus pasaulio piliečiu reiškia atsisakyti savo kultūros. Tiksliau priešingai, globalizaciją suprantu kaip kultūrų bendradarbiavimą siekiant bendro tikslo. Kiekviena kultūra turi tradicijas ir požiūrius, darančius ją ypatinga, leidžiančius būtent jai užimti tam tikra vietą globalaus pasaulio grandinėje. Žmonija tik tada eis į priekį, kai išmoks gerbti kitas tautas, o ne atsisakys nacionalizmo.

Ir ką iš tikrųjų reiškia atsisakyti nacionalizmo? Ar tai reiškia, kad turėčiau pamiršti lietuvių rašytojus, lietuviškas dainas, lietuvių kalbą... Tiesa, dažnai tai, kur prasideda ir baigiasi vienos ar kitos tautos ribos yra karo ir taikos "žaidimų" nulemtas atsitiktinumas. Bet manau, kad tai, kad užaugau apsupta tam tikrų žmonių ir patirčių klodo, tikrai bent truptutį nulėmė tai, kas esu. Net jei man ir būtų nepriimtina mano šalies kultūra, tai kas esu, apibrėžiu atsispiriant nuo savo kultūros.

Nežinau, ar kada visiškas tautų suvienodėjimas būtų kada įmanomas. Net ir dabar, kai tie patys vakarietiški rūbai ar Holivudo filmai pasiekia visiškai skirtingus pasaulio kampelius, kiekvienas juos priima savaip. Tačiau jei kada taip nutiktų, mano nuomone, tai būtų vienas didžiausių praradimų pasaulio sielai visų pirma kūrybiškumo atžvilgiu - ieškant naujų sprendimų ar naujų iššūkių,