2009-12-22

Kalėdų mintys

Šis tekstas Anselmo Borges(kunigas, filosofijos ir teologijos profesorius, didžiausias Portugalijos autoritetas šių temų), parašė gruodžio 19 dieną laikraštyje "Diário de Noticias", ir čia išverstas į lietuvių kalbą:
Tarp pirkinių, dovanojimo lenktynių, vartotojiškumo, nežinau kiek žmonių dar prisimins, kad Kalėdų šventė yra dėl Jėzaus Kristaus gimimo. Nesvarbu ar kriksčionis ar ne, ar tikintys ar ateistas, turi pripažinti, kad jis nulemė(pakeitė) visą Istoriją. Be jo, mūsų savimonė nebūtų tokia pati.

Pastaruoju metu, dėmesys buvo nukreiptas į tai, kas yra ne pagrindinis punktas, kai galvojama, kas jis yra ir kokia jo reikšmė: kaip ir kada gimė, ar motina buvo nekalta, ar turėjo brolius ir seses... Tai yra suprantamas žmonių smalsumas, bet šitie klausimai neveža link svarbiausio.

Šiandien žinome, kad Jėzus gimė keleta metų ankščiau nei yra pripražinta (tarp 6 ir 4) – tai atsitiko dėl Dioniso Mažasio klaidos, kai jo gimimo datą suskaičiavo VI amžiuje. Greičiausiai gimė Galilėjaus Nazarete, kur užaugo. Kaip Evangelijos pasakoja apie gimimą ir vaikystę, jos naudoja simbolišką kalbą, kad pasakytų, tai kas iš tikrujų yra svarbu. Šitaip, gruodžio 25 dieną buvo priimta per Romos krikščionis, kad perduotų idėją, kad jis yra tikrasis Saulė, kuri suteikia visiems šviesą. Piemenių ir karalių buvimas nori pasakyti visą jo žinios esmę: kad Dievas visų pirma žiūri į vargšus, ir priima visus.

Šiandien nei vieno žmogaus, kuris atsakingai mąsto ir studijuoja neabejoja, kad Jėzus iš tikro buvo. Jo buvimas yra patvirtintas ne tik per krikščioniškus šaltinius, nes ir yra taip pat “Titus Flavius Josephus”, Tacito, Svetonijaus, “Pliny” ir kitų tekstuose. Ką turime suprasti yra tai, kad krikščioniški tekstai, tiksliau - Evangelijos, yra tinkinčiųjų tekstai, kurie pasakoja Jėzaus istoriją nuo tikėjimo ir kviesdami į tikėjimą.

Jėzaus gyvenime yra vienas paradoksas. Iš vienos pusės – gyveno viename Romos Imperijos tamsiame kampe, jo viešas gyvenimas galbūt net nesiekė dvejų metų, tada jis žuvo nukryžiuotas – per gėdingiausią mirties bausmę, nutaikytą prieš vergus. Iš kitos pusės – jo įtaka keliavo per Istoriją ir daugiau nei dviejų milijardų vyrų ir moterų šaukia jo vardą iki šiol, ir pasitikti juo gyvenime ir mirtyje.

Kokia buvo jo žinios esmė? Jo revoliucija susidarė, visų pirma, dėl naujos Dievo idejos. Dievas ne tas tolimas ir tamsus, kuris nori garbinimo ir pateikimo, kuris išbraukia, kuris naudoja ir žemina žmones. Atvirkščiai, Jėzus parodė Dievą kaip “Abbá” – tėvelis. Nepaisant, kad vaikai kreipdavosi šiuo žodžiu į tėtį, Jėzuje nereiškia nei vaikiškas nei patriarchiškas dalykas, nes šis “Dievas-Tėtis” turi Motinos bruožus.

Čia yra visa Jėzaus žinia, kuriam svarbu ne religija, o žmogiškumas. Kaip neseniai teologas “José M. Castilho” parodė, Jėzaus susidomėjimo branduolys nebuvo religija, o sveikata, maistas, geri žmonių santykiai, žmonių laisvė, gerovė ir laimė. Su Jėzumi pasireiškė Dievo žmogiškumas ir kad kelias į Dievą yra žmogiškumas. Jėzaus Dievas visų pirma yra pasaulėtiškume, o ne religingume. Tai kas “šventa”, “religine”, “dvasiška” yra tikri, priimtini ir priemonės rasti Dievą tik tada jeigu lydi mus į žmogiškumą, kad taptume dar giliau žmogiškais. Jėzui “šventas” yra žmogus.

Galime skaityti Evangelijas, tiksliau šv.Mato žingsnį apie paskutinę tiesą, Paskutinio Teismo. Nieko ten nėra religinio, nes viskas yra pasaulėtiška: “Davei man valgyti, gėrti, apsirengti, atėjai mane aplankyti ligoninėje ir kalėjime.”

Jėzus, kuris buvo ne kunigas, o pasaulietis, turėjo susidurti su religija ir savo lyderiais, mirtiniame konflikte, nes religija ir savo lyderiai buvo labiau suinteresuoti religija negu gyvenimu, ir kadangi “religija gali būti, ir dažnai buna - pavojus, labai rimtas pavojus žmonių gyvenimui ir laimei”. Jo laiku religijos lyderiai nuteistė jį mirtim. Bet Jėzus buvo taip giliai žmogiškas, kad “pasiliko gyvenimo pusėje ir davė savo gyvenimą, nugalėdamas mirties jėgas”.

Tekstas originalia kalba rasite čia: http://dn.sapo.pt/inicio/opiniao/interior.aspx?content_id=1451384&seccao=Anselmo%20Borges&tag=Opini%E3o%20-%20Em%20Foco

5 komentarai:

  1. Jezus Kristus kaip dabar labai madinga jį įvardinti "super žvaigžde":)- sužibo, žybėjo ir kaip matome atsižvelgiant į kriščionybės istorija, kuri mena milijonus šios religijos pasekėjų žybės dar ilgai. Nereikėtų išsigąsti pasakant, jog netgi amžinai...
    Du kartus per metus- Šv. Velykas ir Šv.Kalėdas- Jėzus Kristus kaip asmenybė prisimenamas dar dažniau ir nuolat, kaip verčiant naują knygos puslapį, jo laukiama kaip naujojo pasaulio mesijo gimstant minkštu šienu išklotoje prakartėlėje per Šv.Kalėdas bei Šv.Velykų stebuklas byloja apie jo prisikėlimą sukelia dar didesnio džiaugsmo pliūpsnį. Pastarosios šventės, manau ir tikiuosi, pirverčia susimąstyti ne vieną. Bent jau kelis kartus per metus- pagaliau šiek tiek pristabdyti laiką ir įsilieti į asmeninę refleksiją apmąstant gyvenimo prasmę...

    Linkiu, kad šios šventės neprabėgtų kaip eilinės dienos, per kurias skubame, lekiame..tik nežinia kur, dėl ko ir kodėl..pabandykime atrasti ramybę, ramybę savyje apie kurią savo mokymuose nuolat kalbėdavo Dievo sūnus.

    Simona Židonytė

    AtsakytiPanaikinti
  2. Krikščionybė nebuvo nauja religija iš tikrujų, buvo Judaizmo tęsinys. Bet manau krikščionybė atnešė pozityvus dalykus. Jeigu skaitome Seną ir Naują Testamentą galime aiškiai pastebėti, kad antras yra žimiai taikesnis. Senasis Testamentas yra kolonizatorius. Yra viena tauta išrinkta ir turi paklusti Dievui, ar sulauks Jo pyktis. Kitos tautos yra priklausos nuo žydų tautos elgesių. Dievas nerodo gailestingumo žmonems, kurie nepaklusta. Panaudoja daug smurto. O Jėzus, atvykščiai, atleidžia kai Petras jo neigia 3 kartus ir kai Judas Iskariotas padarė išdavystę.

    Man, yra Jėzus Kristus, kuris suteikia Dievui žmogiškumą. Jo žodžiai galbūt jau vengė daug karų. Iki šiol Krikščionybė buvo panaudota daug kartų pateisinti karus, bet Judaizmas žimiai daugiau. Bijau, kad jeigu Jėzaus taikos žodžiai nebūtų tokie garsūs, ir jeigu Paulius skleistų Judaizmą i Europa vietoje Krikščionybės, būtų daugiau karų ir mažiau religinių, gerio iniciatyvų.

    Frank Van der Berg

    AtsakytiPanaikinti
  3. Jėzus buvo ir yra vilties šaltinis. Nesvarbu ar esi tikintis ar ateistas. Nes tikinčiams jis rodo kelią į amžiną gyvenimą, o netikinčiams – jis rodo raktus kaip gyventi laimingai.

    Kai Jis sakė, kad turime tūrėti kuklų žvilgsnį, kad negalime tarnauti dviems pusems, kad pirma turime susitvarkyti savimi kad paskui kitiems galėtume padėti, kad turime mylėti vienas kitą... visa tai yra ir logiška. Ir tas pragaras, apie kurį mini Šventas Raštas, nemanau yra tas amžinas ugnis, kuriame laukia raguotas velnias. O gali būti čia, dabar – neramybės, lygos, karai. Juk jeigu žmogus ar Valstybės turės arogantišką žvilgsnį – bus konfliktai. Neįmanoma tarnauti ir pusei A ir pusei B, pvz.-būti ir teisingumo puseje ir nesažiningumo puseje – nes bus neramybė. Negalime eiti tvarkyti kaimyno kiemo, jeigu mūsų pačių kiemas yra netvarkytas dar. Jei nemylėsime vienas kitą teks gyventi tarp baimės ir skausmų.

    Štai Jėzus tikinčiams ir netikinčiams yra Šviesa, jei norime rasti laimę... ir amžiną ir žemišką laimę,

    Vladas Bartochevis

    AtsakytiPanaikinti
  4. Draugai, kai esame šia švenčių nuotaika, noriu paprašyti visų jūsų, kad pasidalintumete vieną iš didžiausių Dievo duotų brangenybių – mūsų galimybė pasakyti palaikymo žodžius tiems, kuriems labiausiai reikia draugiško balso. Galime tūrėti maisto trukumą, bet tūrėti palaikymo žodį ir žinoti, kad mus klauso, suteikia daug daugiau vilties ir priverčia mus šypsotis netgi jeigu pilvas yra tuščias.

    Laimingų šv.Kalėdų visiems!

    N’cok Lama

    AtsakytiPanaikinti
  5. Man Kaledos yra labai svarbi svente, svarbesne uz gimtadieni, uz Naujuosius ar vis populiarejancias Jonines. Kodel? Nes tikiu stebuklais...Tai metas, kai as su seima jauciuosi ypatingai. Tai metas kai tarsi savotiskai permastau Jezaus Kristaus gyvenima. Testamente parasyta, jog Jezus vienu duonos kepalu pamaitina minia zmoniu. Tai stebuklas, ir kadangi siuo metu mes tokiu stebuklu nedaroma, as manau, kad per Sv. Kaledas susirenkancios seimos, priesu susitaikymas,
    ramybes, palaimos isivyravimas yra pati geriausia dovana musu visu pranasui - Jezui Kristui. As stengiuosi kiekvienais metais per Kaledas padaryti kazka gero, taigi linkiu ir Jums to paties:)

    Ausra Bucyte

    AtsakytiPanaikinti