João Carlos Martins

João Carlos Gandra da Silva Martins, gimęs 1940 metais Brazilijoje, San Paulo mieste. Buvęs pianistas ir geriausias Johano Sebastiano Bacho atlikėjas, šiandien – tapo dirigentu ir įvairių socialinių sluoksnių žmonėms suteikia muzikos ir gyvenimo pamokas.

Jis buvo pripažintas kaip žmogus, kuris geriausiai įkūnijo J. S. Bacho kūrybą. Tačiau įvairios sveikatos problemos ir tragiškas įvykis neleido, kad geriausias J. S. Bacho atlikėjas, kuris sugebėdavo per vieną sekundę paspausti 21 natą, tęstų savo karjerą taip kaip norėjo.
Bet jis įveikė ir toliau kiekvieną dieną įveikia visus sunkumus, kad darytų tai kuo tiki ir gyventų prasmingai su entuziazmu.

Įraše, apačioje, yra vieno filmo ištrauka, kurioje pats João Carlos Martins pasakoja pagrindinius savo gyvenimo faktus. Filmas vadinasi „Gyventi gyvenimą“ ir vaizduoja žmonių išgyvenimus ir sunkumų įveikimą. Režisierius pakvietė João Carlos Martins užbaigti šį filmą su savo istorija. (Po įrašu parašysiu jo dviejų minučių trunkantį pasakojimo vertimą... P.S. po šio pasakojimo rodo jį , diriguojantį savo orkestrui- visiems filmo dalyviams).

"Aš pradėjau mokytis groti pianinu, kai man buvo 8 m. Kai man buvo 13 metų - jau grodavau visoje Brazilijoje. Kai man 18 m. pradėjau mano tarptautinę karjerą. Kai man 20 m. pradėjau groti įžymiojoje Carnegie Hall. Bet kai man buvo 26 metai aš nukritau žaisdamas futbolą ir praradau pirštų mobilumą.... ir aš pastebėjau, kad jeigu aš nepanaudočiau mano ketvirto dešinės rankos piršto aš praktiškai galėjau sugrąžinti greitį. Taip ir grojau, bet po 7 metų aš pradėjau jausti „pasikartojančių judesių sindromą“ ir turėjau dar kartą pasitraukti iš muzikos. Tada aš pradėjau vėl mokytis, vėl tobulintis, ir vėl sugrįžau. Tačiau vieną dieną išeidamas iš teatro, Bulgarijoje, Sofijos mieste, vienas vagis smūgiavo mano galvą su metalo gabalu, ir po šio įvykio pablogėjo visas mano dešinės rankos judesys. Po metų aš vėl sugebėjau spausti tas garsiąsias „21 natas“ per sekundę ir grįžtu į Carnegie Hall, bet po 2 metų gydytojai kviečia mane ir sako - „Turėsime ištraukti vieną nervą iš tavo dešinės rankos ir niekada nebegalėsi groti pianinu“... Prasideda mano nauja karjera, dabar pratiškai tik su kaire ranka... bet auglys nurašė ir mano kairę ranką. Tai subūriau jaunimą ir sukūriau orkestrą su jaunimu, sukūriau kitą orkestrą su profesionalais, juos susijungiau į vieną ir vežiau šį orkestrą į Carnegie Hall. Grojome tą dieną Brazilijos himną, ir kai baigėme, aš atsisukau į publiką ir pamačiau teatro viršuje Brazilijos vėliavą... aš padėkojau Dievui, kad esu brazilas, ir kad man pavyksta daryti muziką ir atnešti muziką iki mano gyvenimo pabaigos."

Po auglio kairėje rankoje, kai buvo aišku, kad greičiausiai nebegalės groti pianinu, jis nusprendė vėl mokytis ir įstojo i dirigentų mokyklą (jam tada buvo apie 60 metų). Ir po 6 metų tampa dirigentu.
Jis su drąsa sutinka kiekvieną dieną ir įveikia sunkumus vieną po kito. Pvz.- šiandien negalėdamas laikyti lazdelės nei perversti partitūros, jis ilgai sėdi prie natų - tol kol išmoksta mintinai visas simfonijas, prieš kiekvieną pasirodymą.

Apačioje João Carlos Martins pasirodymas San Paule. Pradžioje jis groja pianinu, nepaisant rankų judesio problemų, ir po to atsikelia ir diriguoja savo orkestrui. Pabaigoje prisijungia prie orkestro viena Rio de Žaneiro Sambos karnavalo mokykla, kuri šiais metais papasakojo João Carlos Martins istoriją su pavadinimu „Muzika laimėjo“. P.s.- Ši mokykla tapo San Paulo Karnavalo čempione.

Jis pasakė: „Žinoma jaučiu didelę nostalgiją iš tų laikų, kai galėdavau groti mano mylimu pianinu, bet mano rankų problemos yra praeities dalykas. Dabartis yra būti šio nuostabaus orkestro vadovu... Kiekvienas mano orkestro narys yra mano pianino nata.“

"Kableliui" parengė ir parašė Vladas Bartochevis