I tekstas - Korupcija

Šios savaitės bėgyje viena draugė parašė man apie praeitos savaitės I tekstą, kur kalbėjau apie prioritetus ir nepasitenkinimą. Ji, labai tikslingai analizuodama šią problemą, apibrežė korupciją ir naujos nomenklatūros formą. Ir šiandien noriu parašyti keletą žodžių apie tai.

Kai visuomenė atsiduria tokioje padėtyje, kai yra jau savaime aišku, kad geresni postai jau yra paskirti; kad konkursus, tam kad išrinkti kvalifikuočiausią, laimi ta įmonė, kuri turi daugiau pinigų; kad politikai gali laisviai pasinaudoti savo pozicija tam, kad praturtėtų; kad galima išsisukti nuo baudos jei turime 100 litų kišėneje, tai jau tas posakis praranda neformališkumą paaiškindama tikrovę ir įgyja konkretumo formą - “stipresniųjų, turtingesniųjų, gudresniųjų pasaulis”.
Yra sunku ir netgi skamba kvailai, kai kalbame apie pasirinkimą už sąžiningumą ir už pastangas, eiti per signalizuotus kelius dienos metu, kol kiti eina tamsoje per trumpesnius kelius.

Labai įdomu pastebėti, kaip korupcija tyliai nuodija visą visuomenę. Kaip skleidžia neviltį. Korumpuota visuomenė yra lyg kastos visuomenė, nes jei gimei be pinigų ar pažinčių - teks tiktai vaidinti tą vaidmenį, kurį skyrė sistema.

Tai kas lieka? Pasakyti - ach! taip ir yra, nieko nepakeisime, taip ir yra, nesigilinsiu... Mes, sąžiningi ir sąmoningi žmonės, negalime pasiduoti, nes tai yra būtent tai, ko korumpuota sistema laukia, juk pasyvumas yra jos maitinimas.

Tai ką daryti? Laukti išgelbėtojo, kuris turėtų tokią galią ir norą priversti, galų gale įgyvendinti, kas jau yra parašyta įstatymuose ir konstitucijose?
Na, čia yra vienas iš dviejų galimų sprendimų, kuriuos matau. Kitas sprendimas nepriklauso nuo mūsų maldos, o priklauso nuo mūsų rankos ir noro – Kažkur girdėjau, kad korumpuotų politikų procentas yra toks pats, kaip piliečių, kurie duoda kyšį policininkams, kad juos nenubaustų, ir yra toks pats procentas policininkų, kurie priima. O politikai ateina iš mūsų tarpo...
Kai kalbėjau su Eduardu apie tai, jis sutiko, bet sakė, kad žmonės, kurie pasirenka politikos kelią, turėtų būti kitokie, būti visuomenės vertybių pavyzdys. Aš šįkart buvau ne toks utopikas ir sakiau, kad politikai ateina iš mūsų tarpo, atskleidžia visuomenę iš kurios atėjo. Jeigu paprastiems žmonėms yra sunku nedalyvauti korupcijos rate, tiek pat sunku yra politikams.

Ir vėl ateiname į tą tašką, kai viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo laiko ir nepasidavimo. Tik galime padaryt savo dalį ir patiems būti pavyzdžiu, kad skatintume kitus tą patį daryt ir tai paskui atsiskleistų per visas visuomenės sferas,