Rašo Frank van den Berg, Olandija:
Nepagarbą individualaus asmens gyvenimui dažnai matėme XX a. Genocidai, kuriuos įvykdė rasistai ir komunistai, Europoje ir Lotynų Amerikoj pareikalavo daug aukų. Priežastis buvo, kaip žinome, noras skleisti baimę visuomenėje, kad niekas nedrįstų pasipriešinti rėžimui. Džiugu, kad tai liko praeityje daugumai šalių, ir mes privalome žvelgti į praeitį, mokytis iš klaidų, kad išvengtume pasikartojimo.
Nepaisant to, kad jau mums taip aišku individualaus gyvenimo svarba, negalima pamiršti, kad esame gamtos dalis, ir tiesą pasakius, labai maža dalis Žemės gyvenimo. Galima tai pastebėti būdami gamtoje, žiūrėdami į žvaigždėtą dangų. Bet tai ne pagrindinė tema, apie kurią noriu pakalbėti. Noriu diskutuoti ir klausti, ar mums reikia adaptuoti kažkokią politiką į šią holistinę sąmonę?
Tai yra sunkus uždavinys, nes mes visu kūnu ir dvasia esame įsitvirtinę individualybių gyvenime. Laimė, kad tokių žmonių kaip Al Gore ir kitų dėka pradėdame labiau kreipti dėmesį į aplinką, kuri, galu gale, yra mūsų gyvenimų vieta. Bet Al Gore prašo, kad mažiau naudotume mašinas, energiją, t.t. Iš tiesu jis prašo, kad paaukotume šiek tiek iš savo laisvės.
Nežinau kaip yra kitose šalyse, bet pvz. Olandijoje yra labai sunku padaryti, ko jis prašo. Jau ir taip laikomės daug taisyklių( mūsų manymu), o pasakius olandui nežiūrėti televizoriaus laisvalaikiu tai tik sukeltų jiems juoką.. Ir automobiliu yra visada paprasčiau važiuoti nei visuomeniniu transportu, nes pats gali pasirinkti kelią ir laiką.. Niekas nepritars automobilių vairavimo draudimui, nes nepaisant to, kad brangiau ir teršia aplinką, yra patogesnis ir greitesnis būdas.
Manau, gamtos problemų sprendimas negali būti šių kasdieninių laisvių apribojimai. Asmeniškai man , tinkamesnis sprendimas šiuo atveju -gyventojų sumažinimas.
Tačiau kaip tai padaryti?Kinijoje yra vieno vaiko politika, bet galbūt tai šiek tiek per griežta?Galbūt. Esu visada atviras įvairiems sprendimams, bet mums reikia suprasti, kad superpopuliacija dažniausiai siejasi su dideliu skaičiumi nusikaltimų, bedarbyste, nepasiteikinimu visuomeneje ir gamtos tarša.
Gali pasirodyti, jog pamečiau teksto pradžios siūlą, bet ne. Aš galvoju, kad didžiausia kliūtis tokiam sprendimui yra mūsų požiūris į gyvenimą. Kiekvienas vaikas, kuris gimsta yra naujas gyvenimas, vienintelis, nepakartojamas ir praturtina pasaulio įvairovę. Konservatyvus mąstymas dažniausiai siejamas su turejimu daug vaikų galvoje, kurių kiekvienas individualiai gali prisidėti prie visuomenės gerovės. Tačiau čia tik viena monetos pusė.
Pažiūrėjus iš kitos pusės – Įsivaizduokime, kad pasaulis yra žmogaus kūnas, o vienas individas būtų viena ląstelė. Viena ląstelė yra gyvenimo branduolinė dalis žmogaus kūnui taip, kaip individas (ar gyvūnas) yra svarbus apskritai Žemės gyvenimui. Tačiau jeigu yra per daug ląstelių kūnas serga. Tada teorija sako taip - kad Žemė serga nuo superpopuliacijos.
Kad užbaigčiau šią trumpą analizę noriu perspėti tuos, kuriems patinka ši teorija, kad yra labai lengva pritaikyti ją tikroveje egzistuojant agresyviam rėžimui. Kalbos prieš superpopuliaciją gali duoti žalią kortelę genocidams. Diktatorius galėtų įsakyti nužudyti daug “nereikalingų“ žmonių ,aiškindamas, kad turi sumažinti gyventojų skaičių. Tokiu atveju supratimas, kad kiekvienas individas yra svarbus ir neliečiamas padeda to išvengti.
Po kablelio noriu kviesti jus diskutuoti apie populiaciją. Olandija yra trečia ar ketvirta pasaulio šalis pagal žmonių tankumą. San Paulo miesto populiacija dar tankesnė. Jūs turite problemą su žmonių tankumu? Jaučiate, kad daug problemų visuomeneje kyla dėl populiacijos tankumo? Kodėl? Gal yra religinių priežasčių? Pasidalinkime,
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą