Kablelis

Rašo Aušra Bučytė, Lietuva

Kas yra demokratija?

Kartais taip norisi kieno nors paklausti, kas yra demokratija? Žinau galiu gauti ir paprasčiausią atsakymą apsilankyti wikipedijoje ir ten paprastais žodžiais perskaityti apie kažkokią valdymo formą kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui....Bet ką daryti jei manęs toks iš esmės suprantamas atsakymas netenkina? Ką daryti jei man kyla klausimų?

Platonas rašė apie gerovės valstybę. Vėliau šie žodžiai buvo minimi ir Kanto, Hegelio, kitų autoritetingų filosofų, politikų, veikėjų. Tačiau kurdamas savo gerovės valstybės viziją, Platonas kažkodėl nemanė kad tai būtų įmanoma padaryti demokratijos sąlygomis. Žinoma tai galima paaiškinti vėlgi istoriškai, prisimenant jog tuometinė Atėnų valstybė, neturėjo sukaupusi jokios demokratinės praktikos. Ir aš su tuo netgi sutikčiau. Tačiau aš niekaip nesuprantu, kodėl praėjus net ir tūkstančiui metų nuo antikinės demokratijos sukūrimo, tobulinimo, pradėjus kurtis dabartinės valstybėms, žymiausių mokslininkų, filosofų tarpe demokratijos šalininkų nėra tiek jau daug. Paskutinių šimtmečių mąstytojai šią valdymo formą palygina su išsigimimu, despotizmu. Galbūt tik praėjusiame amžiuje ji vadinama šiek tiek švelniau, tačiau vis dar laikomasi nuomonės, kad demokratija ir jos išsakomi tikslai nesutampa.

Pirmą ir didžiausią nesutapimą galima išskirti jog Demokratija atstovauja daugumą, o visi šalies piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme. Dalyvaujančių skaičių apriboja rinkimai. Piliečiai kuria politines partijas (kol kas tai demokratiška), dalyvauja mano minėtuose rinkimuose (čia taip pat viskas dar gerai) yra išrenkami į valstybines institucijas. Štai čia, anot mąstytojų, demokratija ir pradeda nykti. Jie teigia kad išrinktieji demokratiškai visgi sudaro mažumą. Negana to, ta mažuma dažnai pamiršta savo pažadus, ir būdama privilegijuota pradeda įsijausti į naują vaidmenį. Piliečių norai dalijami per pusę: pagal galimybes į išsprendžiamus, ir ne. Taigi kritika, atsiranda dėl to, jog jei pritarsime, kad demokratiją yra daugumos valdžia tai kaip ją gali atstovauti mažuma? Žinoma yra daug niuansų, tokių kaip institucijos, sprendimų priėmimo galimybės, kurios pateisina visus neatitikimus. Taip pat ginant demokratiją galime sakyti jog ji privalo (kalbant apie šių laikų pasaulį) užtikrinti ir užtikrina! lygias piliečių, pasirinkimo, spaudos teises, laisves.

Tačiau klausimas taip ir lieka neatsakytas: kodėl dauguma žymių mąstytojų demokratiją vis vien peikia? Ir kodėl ji vis dėlto pasaulyje yra vyraujanti valdymo forma? Galbūt problemą dėl pirmos minties galima išspręsti visai paprastai, suformuojant kitokį, tikslesnį apibrėžimą? O dėl vyraujančios formos, galime prisiminti seną patarlę: „iš visų blogybių renkuosi geriausią“. Nesu demokratijos priešininkė, tačiau sutinku kad ji nėra ideali. Ir jei visos kitos valdymo formos yra blogesnės, tada ir pasirinkimas lieka tik vienas,