Šia savaitę Kablelis atneša keletą minčių apie tą klausimą, kurį kelėme praeitą savaitę:
"Europos žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą prieš kryžių kabinimą mokyklų klasėse Italijoje"... Ar sutinki, kad valstybinėse įstaigose ir kitose viešose vietose negalima būti religinių simbolių?
Rašo Kristina Survilaitė (Lietuva)
Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimu sukėlė labai daug diskusijų. Teismas savo sprendimą uždrausti kryžių kabinimą mokyklų klasėse argumentavo tuo, kad religinių simbolių viešose vietose demonstravimas trukdo pliuralizmo ugdymui. Aš su šia nuomone nesutinku ir manau, kad kuo daugiau religijų ir jų judėjimų, tuo didesnė įvairovė ir religinių simbolių. Jeigu nebūtų draudžiamas viešas jų demonstravimas, tai žmones skatintų domėtis, ką tas religinis simbolis reiškia, taip asmuo daugiau sužinotų apie tą religiją ir gali būti, kad apsispręstų ją išpažinti. Aukščiausiųjų Teismų sprendimai turi precedento galią, t.y. stengiamasi formuoti vienodą teismų praktiką, kai analogiškose arba labai panašiose situacijose teismai turi priimti analogiškus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, manau, kad Teismas priėmė netinkamą sprendimą, nes galim susidurti su situacija, kai apskritai bus uždrausta visų religijų simbolika, o tai pliuralizmo tikrai neskatins,
_____________________________________
Rašo Simona Židonytė (Lietuva)
Iš tiesų susidurdami su religiniu klausimu patenkame į gana dviprasmišką padėtį. Iš vienos pusės, valstybinės mokyklos turi visišką teisę ir netgi labiau pareigą kabinti religinius simbolius, jei pagal valstybės įstatus remiantis konstitucija religija yra valstybinė t.y. valstybė atsako už jos platinimą, kartu įtraukdama ir mokyklas kaip vienas iš pagrindinių vaikų socializacijos įstaigų. Kita vertus, daugiaklutūrių viuomenių atstovai patiria diskriminaciją, nes religiniai simboliai pažeidžia jų laisvą apsisprendimo laisvę. Pakabintas kryžius skatina ne tik į jį žiūrėti kaip į daiktą, bet kaip į simbolį- juo tikėti.
Asmeniškai aš palaikau antivalstybinę poziciją ir nepritariu griežtos simbolikos brūkimui į lavinimo įstaigas. Per daug skirtingų tikėjimų žmonės leidžia savo vaikus į valstybines mokyklas, todėl per prievartą brukti religiją ar paprasčiausius religinius simbolius- tiktai ne išeitis,
_____________________________________
Rašo Vladas Bartochevis (Brazilija / Lietuva)
Aš seniai supratau, kad yra kažkas daugiau nei mūsų akys sugeba pagauti.
Dėl to visada labai domėjausi religijomis ir kas yra ta Paslaptis, apie kurią kalba budistai, musulmonai, krikščionys, žydai, bahajai, agnostikai, netgi ateistai. Man labai įdomu ir dėl to, kad visi iš esmės kalba apie tą patį, eina link to paties, ir nesusitaria tik dėl to, kad vienas eina per vieną kelią, kitas per kitą kelią.
Kadangi visada norėjau tvirtos tiesos, o ne tiktai saldžių nuraminančių argumentų – visada buvau labai kritiškas ir tuo pačiu metu – atviras viskam. Už tai galiu pasakyti nepaviršutiniškai ir be emocijų, ką supratau. Supratau, kad visos religijos yra teisios (p.s.-čia niekaip nekalbu apie sektas), bet nei viena neturi visos tiesos.
Nes kiekviena religija žiuri į tą Paslaptį iš savo pusės, tačiau ta Paslaptis yra didžiulė. Nei viena religija negali pamatyti Ją visą, kiekviena religija mato tik vieną tos Paslapties dalį...tai ir būtent pateisina religinį dialogą, juk logiška! – vienintelis būdas geriau susipažinti ir geriau suprasti tą Paslaptį... O kai kažkas užsidaro savo religijoje, yra ta pagunda manyt, kad “ta dalis”, kurią sugebi pamatyti, yra visa visuma, visa Paslaptis – ir tada fanatizmas ir save ar/ir kito apgaudinejimas.
(p.s.-ateistai nemato jokios Paslapties, tačiau ir nemato visos realybės. Niekas negali pamatyti visos realybės. Už tai ir jie turi pripažinti, kad neturi visos tiesos).
Rašau visa tai, nes kol nesusitaikysime, kad mūsų tiesa nėra visa tiesa – bus sunku diskutuoti apie temas, kaip pvz.- religinių simbolių draudimas bendrose vietose...Beje, bus sunku diskutuoti apie bet ką.
Turime galų gale ištrinti iš mūsų lūpų ir minties žodžius “geresnis” ir “blogesnis” kai žiūrime į save ar į kitus. Nes vienintelis tinkamas būdvardis yra “skirtingas”. Mes visi esame skirtingi, ir tai būtent vienija mus. Esame lygiaverčiai, ir turime turėti tas pačias teises.
Mano nuomone apie religinių simbolių draudimą viešose vietose yra labai aiški: viešos vietos, bendros vietos – yra visų Valstybės piliečių, tad turi būti neutralios.
Bet kokioje Valstybėje kur musumonai, krikščionys, budistai, žydai t.t., moka vienodus mokesčius, turi tas pačias pareigas - ar teisinga užeiti į ligoninę, mokyklą ir pamatyti ant sienos kryžių arba ant stalo Budos statulelę?
Kadangi viskas kas vyksta “makro” lygmenyje galima pamatyti ir geriau suprasti “mikro” lygmenyje, pateiksiu vieną pavyzdį:
Viena šeima – tėtis, mama, du sunūs (Jonas ir Petras). Tėtis yra protestantas, mama katalikė, Jonas tapo budistu, Petras - ateistu. Kiekvienas berniukas turi savo kambarį ir ten pastato ką nori. Jonas turi ant stalo didelę Budos statulelę. Petras kabino ant savo kambario sienos daug F.Nietzsche’s ir J.Saramago’o pasakymų. Tėtis ir mama turi bendrą kambarį, bet mama tik padeda savo mylimos Mergelės Marijos statulelę ant savo stalčiaus, prie savo lovos. Svetainė yra pripažinta bendru kambariu, tad joje nėra jokių asmeninių tikėjimų simbolių.
Įsivaizduokime jeigu svetainėje ar virtuvėje, kur visi sėdi ir bendrauja, pavyzdžiui - Jonas norėtų padėti Budos statulelę, nes jam labai svarbu. Ar jeigu mama norėtų kryžių pakabinti viduryje sienos... Tai būtų prievarta.
Reikalauti, kad būtų uždrausta kabinti kryžių ar pastatyti Budo statulelę viešose vietose, nereiškia būti prieš Kristų ar prieš Budą. Tai reiškia būti už pagarbą ir vienybę! Pagarba ir vienybė neateina per prievartą, o tik per supratingumą,
______________________________
Rašo Renata Kovzan (Lenkija / Lietuva)
Daug ir įvairiai galima diskutuoti šia tema. Tuos žmonės kurie prieš kryžių kabinimą galima ir turime suprasti, jai laikome save demokratais ar tiesiog išsilavinusiais ir tolerantiškais žmonėmis. Turime gerbti kaip savo religija taip ir kitu žmonių. Kiekvienam yra savas. Bet ir jie turi gerbti mus, kurie jau per kelis tukstancius metu ir daugiau neša ir kovoje už savo tikėjimą.
BET, nepasaint to esu už kryžių kabinimą. Italyje, dauguma žmoniu sudaro katalikai, todėl mažuma daugeliui turi paklūsti, tai buvo iš senu laiku, o dauguma (katalikai) iš savo pusės gerbti mažumą. Man lb gaila kad uždraudė kryžiu kabinima, nes tai tik labiau skatina kataliku mažėjima, atverė duris naujams tikėjimams (negaliu pasakyti religijom) nes religija tai šventa ir tai ne tik tikėjimas bet ir pagrįsti faktai, žmonių gyvenimai... . Uždrausti kryžių kabinimą mokykloje, atrodo smukmena, bet iš jų ir susidaro dydelis tikėjimas, religija, daug lb daug ka išmokstam, su kuo susipažįstam mokykloje, pasilieka visam gyvenimui, ir man lb gaila ir apmaudu kad iš vaiko atima pavyzdį kaip gyliai reikia tikėti Dievu ir nebijoti ir ne gėditis tuo parodyti !!! Aš tikiu Dievų ir žinau kad niekas, niekas ir niekada nepakeist mano nuomonės, tik JIS (Dievas-Dievo Sunus Jezus-ir Šventoji dvase) ir AŠ sudaro dydelė religija, kuriuo pagrindas yra begalinis ir tvirtas tikėjimas,
______________________________
Rašo N'cok Lama (Bisau Gvinėja / Portugalija)
Atrodo, kad visi pamiršo, kad buvo vardan Dievo, kad įvyko Kryžiaus karai, kurie atverė duris sukurti imperijas ir turtus.
Žinoma, kad visas šis triukšmas, kuris kyla dėl kryžių yra, mano nuomone, būdas nukreipti mūsų dėmesį nuo svarbesnių problemų.
Mano šalyje (Bisau Gvinėja) 1996 metais vienuolė įkūrė vieną mokyklą. Po kiek laiko ta mokykla buvo priversta pakeisti savo politiką, nes mūsų šalys pagal konstituciją - neturintys valstybinės religijos, kiekvienas turėjo laisvę priklausyti tai religijai, kuria norėtų tikėti.
Tačiau niekas nekalbėjo apie kryžius ar kažką panašaus.
Kai žiūriu į tą nuosprendį prieš Italijos, ir kai prisimenu, kad čia Portugalijoje buvo daug politinių partijų, kurios irgi pradėjo susipriešinti prieš valstybę su argumentu, kad kryžius mokyklose galėtų įtakoti mokinius ir pažeisti savo tikėjimo laisvę ir kulturą – galvoju, kad turėtų labiau žiūrėti į kitas problemas ir atsargiau pulti Bažnyčią, kuri pagal mane – turi labai svarbų vaidmenį visuomenės ugdyme ir kiekvieno asmens moralei.
Manau jeigu Italija turi būti nubausta, tai tegu ne dėl kryžių mokyklose, o dėl savo imigracijos politikos, kurią Berlusconi sukūrė prieš imigrantus. Tačiau kadangi šita politika turi daug galingų šalininkų, buvo gražiai palikta šone ir pradėtas puolimas prieš Bažnyčią, kuri būtent kovoja prieš šiuos pono Berluscon’io imigracijos įstatymus.
Manau iš esmės kas pralaimėjo Strasbūro Teisme dėl religinių simbolių, nebuvo tiktai Italija, tačiau visas krikščionių pasaulis.
Dabar pažiūrėsime, kai išims visus križius iš viešų vietų sienų, kas bus toliau.
Gal ateityje bažnyčios jau nebegalės išreiškti ant savo stogų kryžių, kurie galėtų priminti, kad egzistuoja?
Mano nuomone, kad žmones išskiria ne religija, o politika,
____________________________
Rašo Dorota Skonič (Ispanija / Lietuva / Lenkija)
Mokyklą lanko ne tik tikintys vaikai. Dažniausiai tų netikinčiūjų yra dauguma. Mokykla tai mokymo įstaiga, o kryžiai mokykloje užsiliko dar nuo viduramžių, kai mokyklos veikė prie vienuolyno ir visi mokytojai buvo vienuoliai arba vienuolės.
Nors yra labai daug negatyvių dalykų kurie vyksta ar vyko pasaulyje del bažnyčios kaltės apskritai, vis dėlto labai gerai žinau kad būtent krikščionybė labai prisidėjo prie Europos kultūrinės ir civilizacinės raidos. Bet man atrodo, kad pasaulyje būtų daug mažiau konfliktų, jei žmonės mokėtų atskirti dvasingumo lavinimą nuo politinės ideologizacijos ir palikti religijai tiktai tą pirma sritį.
Tokie religiniai konfliktai, kaip kryžių kabinimo draudimas ir t.t. ansiranda ten, kur susiduria kelios skirtingos religijos ar skirtingos pasaulėziūros. Tam tikra prasme kiekviena religija tai organizacija, kuri nori dominuoti ir valdyti tam tikrą politinę erdvę. Baisu pripažinti, bet vieni šiurpiausių karų įvyko būtent dėl tarpreliginių nesutarimų. Religinės mažumos irgi visada ir visur kentė mažesnę ar didesnę diskriminacija, tad labai džiūgina tai, kad dabartinis pasaulis eina link vienlytės visuomenės mirties. Dabar visi turi išmokti sugyventi su labai skirtingais žmonėmis. Religija taip pat turėtų būti atskirta nuo tam tikrų sričių, visuomenės gerovės labui,
____________________________________
Rašo Frank Van den Berg (Olandija)
Keliems žmonėms religiniai simboliai viešose vietose yra problema, nes negerbia valstybės neutraliteto. Pavyzdžiui - kryžius ant sienos rodo, kad toje vietoje yra katalikų.
Iš esmės šitie žmonės yra teisūs. Nes valstybė turėtų atostovauti visų religijų žmonėms. Yra sunkiau jaustis patogiai savo šalyje, jeigu valstybė skleidžia tokią “neteisingą religiją”, savo koncepcijoje.
Bet galima argumentuoti, kad be religijų išsireiškimų – valstybė skleidžia ateismą. Ir ateismas yra tikėjimas, kaip kitos religijos.
Tai gal geriau būtų jeigu valstybė paliktų šias problemas spręsti žemiasniems lygiams, pvz.- mokyklos vadovybei. Šitaip tampa lengviau įkūrti mažumos religijos mokyklą.
Tačiau geriau pagalvojęs – dar ne idealus sprendimas, juk negerbiamas individualizmas. Jeigu, pavyzdžiui, yra vienas hinduistas itališke kaime, niekas neįkurs jam hinduiztų įstaigos. Tad, žiūrėdamas iš šio kampo, manau yra geriau uždrausti visus religinius išsireiškimus.
Matome, kad visiška religijų laisvė ir religinių išsireiškimų draudimas, turi pliusus ir minusus. Tačiau aš, ateistas ir už individualizmą, galvoju, kad valstybė uždraustų religinius išsireiškimus yra geriausias sprendimas. Taigi, tai gerai veikia Prancūzijoje...,
2009-11-12
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Man labai patiko vieno Niujorko universiteto profesoriaus Joseph Weiler komentaras, kuris teigė, kad „kryžiaus buvimas yra palankus krikščionims ir iššūkis netikinčių tapatybei. Ir priešingai, jo nebuvimas nėra „neutralumas“, tačiau iššūkis tikintiems ir palankus netikintiems.“
AtsakytiPanaikintiKristina Survilaitė
As esu pries, kad butu religiniu simboliu mokyklose, ligoninese, t.t. Tai atnesia diskonforta tiems, kurie nepriklauso tai religijai, jie gali jaustis nelygiaverti.
AtsakytiPanaikintiBet manau, kad yra valstybes pareiga skatinti pliuralizma ir susipazinima. Pvz.- skatindama susitikimus, konferencijas, muges, kur butu galima diskutuoti apie visas religijas. Skatinti religini dialoga.
O svarbiausia (kaip visa gyvenima kovoja svarbiausias Portugalijos filosofas ir teologas, Koimbros Universiteto profesorius, dr.Anselmo Borges) – mokyklose ir universitetuose turi buti pastoviai paskaitos apie religijas ir filosofijas. Cia tikrai svarbiausia! Kad suformuotu piliecius, kurie gerai zinos apie visus kelius– gales pasirinkti kokio nori, arba nei vieno... ir gales nebijoti! Nes daug zmoniu bijo, kadangi nezino. Negerbia, nes nezino.
Stai mokyklu ir universitetu misija – kovoti pries nezinojima. Neikysti vienos tiesos, o parodyti visas tiesas. Zinojimas ir noras susipazinti – stai atnestu sveika pliuralizma.
Mokyklos ir universitetai neturi kabinti ant sienos kryziaus arba ant stalo padeti Budo statuleles, parodydama vienos religijos pranasuma. O kalbeti apie krikscionybe, apie budisma, apie islama... kalbet kas buvo Jezus, kas buvo Siddhartha Gautama, kas buvo Bahá'u'lláh, kas buvo Krishna, kas buvo Mohammed, Kardec, t.t. Parodyti religiju ivairove, parodyti tikra realybe.
Nepalikti „Dievo“ valiai koki kelia mokiniui parinkti (cia Dievas supraskite – kiti zmones), o palikti pacio mokinio valiai, kad pats galetų savo sirdimi apsispresti,
Vladas Bartochevis
idomios nuomones!
AtsakytiPanaikintiKablelio gimtadienio proga sveikinimai visiems kablelio nariams ir ypac Vladui, kuris i Kableli idejo labai daug sirdies ir minties!